Seime atsidūrė siūlymas kompensuoti su seniūnaičio veikla susijusias kanceliarines, pašto, telefono, interneto, ryšio, transporto išlaidas. Taip būtų siekiama pritraukti kandidatus į šias pareigas. Įstatymo projekte nurodoma, kad tokią išmoką, už kurią būtų atsiskaitoma ne rečiau kaip kartą per metus, gali nustatyti savivaldybės taryba. Ji nustatytų ir mokėjimo tvarką, ir išmokos dydį.
Siūlo skatinti
Be to, norima nuo dvejų iki ketverių metų pailginti seniūnaičių kadenciją. Dabar seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais ir nėra numatyta jokių finansinių garantijų veiklai užtikrinti. Išlaidas jie turi padengti patys.
Kartais seniūnaičiai dėl to neturi galimybės dalyvauti svarbiuose posėdžiuose ir ginti seniūnaitijos gyventojų interesų. Nenuostabu, kad nedaug yra norinčiųjų tapti seniūnaičiais. Su tokia problema buvo susidūręs ir Panevėžio rajonas. Kai kuriose seniūnaitijose seniūnaičiai išrinkti ne iš karto.
„Visi gudrūs, visi siūlo, o lėšų papildomai neskiria“, – piktinosi rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys.
Jo manymu, išmokų seniūnaičiams tikrai reikėtų. Jie važinėja savo transportu, skambina savo telefonu, turi ir kitų išlaidų, o pinigų negauna – viskas iš savų.
„Problema didelė. Sudėtinga rasti norinčiųjų“, – apie seniūnaičių rinkimus kalbėjo V. Žiurlys.
Tačiau, siūlant mokėti seniūnaičiams, nekalbama, kad savivaldybėms bus pridėta pinigų išlaidoms kompensuoti. Dabar rajone yra 66 seniūnaitijos. Administracijos direktoriaus teigimu, priimant bet kokį teisės aktą, susijusį su pinigais, turėtų būti numatomas ir kompensavimas.
Išlaidų neskaičiuoja
Ar tokios pataisos padėtų savivaldybėms lengviau surasti seniūnaičius, sunku pasakyti, tačiau palengvintų dirbančiųjų šį darbą dalią. Daniūnų seniūnaitis Valentinas Osipovas sakė, kad seniūnaitijų teritorijos kaime nemažos.
„Pas mus pirmiausia eina su bėdomis, – tvirtino jis. – Tai kelias neišvažiuojamas, tai medis nulūžo, tai dar kas nors.“ Seniūnaitis neretai važiuoja pažiūrėti, kas iš tikrųjų nutiko.
„Be telefono, vien degalams per mėnesį reikia apie šimtą litų“, – skaičiavo V. Osipovas.
Jo teigimu, yra nedidelių seniūnaitijų, bet kitų teritorijos nemažos. Pavyzdžiui, Daniūnuose nuo vieno seniūnaitijos galo iki kito – 15 kilometrų. V. Osipovo manymu, per mėnesį reikėtų bent 200 litų visoms išlaidoms atlyginti. Jis prisipažino dar nežinantis, ar rudenį kandidatuos naujuose rinkimuose.
„Jeigu nebus daugiau kam, teks aukotis“, – juokavo seniūnaitis.
Bernatonių seniūnaitė Rėda Ona Manikienė tvirtino neskaičiuojanti išlaidų, nors jų nemažai: pradėta vežioti „Maisto banko“ produktus, tenka reikalus derinti telefonu ir pan.
„Dirbam, važiuojam. Visuomeniniais pagrindais“, – sakė ji.
Seniūnaitės manymu, galimybė gauti kompensaciją galbūt būtų nebloga paskata kitiems imtis šios veiklos. O dabar, pasak R. O.
Manikienės, jaunesniam žmogui dirbti už savus nelabai norisi, pensininkai dalį pinigų išlaidoms skiria iš pensijos.
„Duotų šimtą litų, ir tai būtų gerai. Dabar dirbam iš idėjos“, – svarstė ji.
Daiva SAVICKIENĖ
