Norvegijoje gyvenanti ir kurianti lietuvių modeliuotoja Kristina Vikøren – dažna viešnia Lietuvoje. Pastarąjį kartą ji grįžo „Mados infekcijoje“ pristatyti 2014 m. pavasario-vasaros kolekcijos.
Nors iki kolekcijos parodymo gausiai lietuvių publikai liko vos valanda kita ir darbas užkulisiuose virte virė, K. Vikøren modeliai jau buvo pasiruošę žengti podiumu, o pati dizainerė be jokio jaudulio dalijo interviu. Gal dėl to, kad asmeninio prekės ženklo „Kristar Design“ kūrinius lietuviškos mados festivalyje ji pristatys jau trečiąkart, o galbūt dėl ramaus būdo, užliūliuoto didingos atšiaurios Norvegijos gamtos.
Šalies provincijoje gyvenančią K. Vikøren gamta įkrauna ir įkvepia: ramus gyvenimo būdas suteikia galimybę kurti, o nuostabūs fiordų peizažai skatina naujas idėjas. „Taip gyvendama visada turiu laiko, – šypsosi moteris. – Nors niekada nelieka laisvo…“ Įdomu, kad lietuvės kūrybinę saviraišką riboja ne gyvenimas užmiestyje ar pareigos šeimai, o, kaip ji teigia, norvegų būdo uždarumas ir dėl jo kylantys kultūriniai konfliktai. Svetimšalio kūrybinę veiklą Norvegijoje Kristina prilygina išlikimo kovai.
„Oslo mados savaitėje garbinami vos keli vietos dizaineriai, aprengę princesę arba superžvaigždę. Tenykščiame mados pasaulyje draugų surasti sunku ne tik svetimtaučiams, bet ir kūrėjams iš kitų šalies miestų“, – norvegų mados užkulisius atskleidžia K. Vikøren. Be to, ji atkreipia dėmesį, kad dauguma žmonių apsieina su greitosios mados produkcija – perka nė nesimatavę, o dalį nė karto nevilkėtų drabužių išmeta į specialius konteinerius – iš čia jie patenka į lietuviškas „Humanas“. Tad unikalūs mados kūriniai beveik niekam nerūpi, o jei jų prisireikia – nebent išskirtinėms progoms.
Užtat lietuvių modeliuotoja didžiausias viltis deda į savo kūrybos realizaciją Londone: šį didmiestį jai teko pažinti kurį laiką ten studijuojant mados vadybą. „Kristar Design“ drabužiais vis daugiau prekiaujama ir Lietuvoje, tačiau norint, kad jie būtų parduodami sėkmingai, dizainerės nuomone, reikia didinti gamybą ir mažinti drabužių kainas. „Lietuviška mada pernelyg brangi, – įsitikinusi K. Vikøren. – Be to, gana vienoda, nes daugumą lietuvių dizainerių veikia tie patys vakarietiškos mados vėjai.“
Modeliuotoja neneigia ir pati sekanti pasaulines mados tendencijas, tačiau tik tam, kad jas laužytų ir taip mėgintų sukurti šį tą naujo. Šviežumas ir tinkamos proporcijos – taip siekiamos estetikos idėją apibendrina Kristina. Kurdama 2014 m. pavasario-vasaros kolekciją, kuri buvo pristatyta „Mados infekcijoje“, ji žaidė su futurizmo ir romantikos elementais. Pavadinimas „Bekk“, išvertus iš norvegų kalbos, reiškia upės ištakas, čiurkšlę. Tai apibendrina K. Vikøren drabužių dizaino unikalumą: natūralių gamtos reiškinių nulemta pačios dizainerės kurta vitališka ornamentika, lengvi, plaukiantys audiniai ir grafiškų konstrukcijų modeliai.
Kalbėdama apie savo naujausią kolekciją autorė atkreipia dėmesį į audinių marginimą, simbolizuojantį čiurlenančio vandens tėkmę, ir lietpalčius, siūlomus moterims kaip išlaisvinanti alternatyva griežtiems švarkams. „Ryškiausias drabužių akcentas – gyvos spalvos ir raštai. Tačiau esmė – jų vidus: transformuojamas lietpalčių susegimas, leidžiantis iš vieno apdaro susikurti keletą stilistinių variantų, sudėtingų technologinių sprendimų maudymosi kostiumėliai, unikalus drabužių kraštų apdirbimas ir t. t.“, – vardija modeliuotoja.
Kristina save vadina konstruktyviste: ji pirmiausia ieško originalių konstrukcinių sprendimų ir tik iš jų kylančio dekoratyvumo. Šis požiūris artimas ir daugeliui šiuolaikinių norvegų dizainerių. Dėl gebėjimo konstruoti K. Vikøren samdo įvairios Norvegijos drabužių bendrovės.
Visgi nors per nemenką kovą lietuvei ir pavyko prasibrauti pro nedraugiškas svetimos rinkos barikadas, savo prekės ženklo Norvegijoje plėtoti ji negali. Pirmiausia dėl to, kad, dizainerės teigimu, ten neišvystyta lengvoji pramonė ir daugelį drabužių bendrovės siuva užjūriuose. Dėl to K. Vikøren prekės ženklo „Kristar Design“ rūbai gaminami Lietuvoje. Naujausias dizainerės projektas – eksperimentai su kailiais.
„Kiekvieną kartą kurdama ir pristatydama kolekciją prisiekinėju sau, kad tai paskutinis kartas. Turiu didelę šeimą, jai reikia skirti daug dėmesio ir jėgų, tad nelengva nuolat būti kelyje tarp Lietuvos ir Norvegijos. Bet jau seniai supratau, kad kurti reiškia kovoti“, – šypteli K. Vikøren.
