Finansinių sandorių mokestis (FSM; Financial Transaction Tax) šiuo metu kelia didžiulę diskusijų audrą daugelyje Europos šalių. Šiuo mokesčiu apmokestinami tam tikri finansiniai sandoriai. 2011 m. rugsėjo 28 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl bendros FSM sistemos, kad visi akcijų ir obligacijų sandoriai būtų apmokestinami 0,1 proc. abiem sandorio šalims, o išvestiniai vertybiniai popieriai – 0,01 proc. abiem sandorio šalims.
Kodėl Europos Komisijai atrodo, kad jo reikia? FSM šalininkai teigia, jog svarbiausia mokesčio paskirtis – pažaboti trumpalaikes spekuliacijas ir stabilizuoti vertybinių popierių kainas bei priversti finansų sektorių sumokėti už krizės padarinius. Didinti biudžeto pajamas yra gan dažnas mokesčio šalininkų argumentas. Tačiau niekas prieš įvedant mokestį negali pasakyti, kokia suma galėtų padidėti valstybės iždas ir kaip elgsis rinkos dalyviai.
Europos Komisija pradiniame etape pasiūlė įvesti mokestį ne tik ES šalyse. Už ES pinigų politiką atsakingas ir mokesčio įvedimo šalininkas Algiras Šemeta tuomet pabrėžė, kad tik pasaulinis FSM leistų išvengti kapitalo migracijos, nebent ES mastu būtų sukurtas tinkamas pajamų paskirstymo mechanizmas. Tačiau visuotiniam mokesčiui nebuvo pritarta, nesulaukta net visų ES šalių palaikymo. Savarankiškai įsives mokestį 11 jam pritarusių valstybių (Austrija, Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija ir Ispanija).
Kokia kitų šalių patirtis? Švedijos eksperimentas su sandorių mokesčiu, jau spėjęs tapti vadovėliniu pavyzdžiu, prasidėjo 1984 m., nors parlamente priimto sprendimo nepalaikė nei Švedijos finansų ministerija, nei verslo ir finansų sektoriai. Po dvejų metų pirminis mokestis buvo padvigubintas. Tačiau oponentai apkaltino vyriausybę ekonominio nestabilumo skatinimu, nes nebuvo sulaukta planuotų biudžeto įplaukų, o instituciniai investuotojai perkėlė prekybą į neapmokestintas šalis, ir valstybės skolinimosi kaina išaugo. „Eksperimentas“ baigėsi 1991 m. gruodžio 1 d., kai FSM Švedijoje buvo panaikintas (Suomijoje jo neliko 1992 m.).
Prancūzija dar 2012 m. rugpjūtį buvo viena mokesčio įvedimo pradininkių Europoje. Tačiau jau 2013 m. sausio pradžioje „Business Insider“ publikavo straipsnį pavadinimu „Prancūzijos finansinių sandorių mokesčio eksperimentas virsta didžiausia nesėkme“. Jame teigiama, jog FSM įvedimas skatina rinkas rinktis mokesčiu neapmokestinamas, todėl rizikingesnes finansines priemones, t. y. užuot pažabojus nesaikingą spekuliaciją, mokestis skatina ją perkelti į „tamsius, mažiau reguliuojamus rinkos kampus“. Rinkos dalyvių elgsenos tendencija rodo, kad bet koks naujas mokestis skatina ieškoti priemonių, kaip jo išvengti.
Po mėnesio, kai FSM buvo įvestas Italijoje (nuo 2013 m. kovo 1 d.), biržos „Borsa Italiana“ ataskaitos rodė 9,1 proc. smukusią apyvartą, iki 46,86 mlrd. eurų, bendras rinkos dalyvių aktyvumas sumažėjo 30 proc. O užbiržinė apyvarta krito nuo 18 mlrd. vasarį iki 1 mlrd. eurų kovą, nes rinkos dalyviai siekė išvengti FSM.
Kodėl Lietuvai jo nereikia? Lietuva, laimė, bent kol kas atidėjo planus įvesti FSM.
Lietuvos finansų rinkų institutas pateikia savo argumentus, kodėl FSM įvedimas būtų žalingas Lietuvos finansų rinkoms ir ekonomikai. FSM teigiamo poveikio rinkai ir ekonomikai įrodymai nėra nei gausūs, nei aiškūs.
Laukiamos pajamos naiviai vertinamos pagal faktinę rinkos apyvartąs. Kitų šalių patirtis parodė, kad rinkos dalyviai, siekdami išvengti FSM, nesunkiai migruoja tarptautinėse elektroninės prekybos erdvėse ir planuotos surinkti pajamos gerokai mažesnės.
Šis „mažas“ mokestis iš tikrųjų apgaulingas, nes bus skaičiuojamas nuo kiekvienos operacijos, nesvarbu, ar sandoris buvo pelningas. FSM būtų net 2,2 karto didesnis nei šiuo metu Lietuvoje taikoma biržos komisinė įmoka už sandorį (0,045 proc.).
Pagal ekonomikos dėsnius mokesčiai perkeliami ant vartotojų pečių, todėl vietoj finansinio sektoriaus galiausiai bus apmokestintas galutinis vartotojas. Vyriausybė skolinasi išleisdama obligacijas, kurių prekyba antrinėje rinkoje patenka mokesčio akiratin, tad augančią valstybės skolos naštą teks tempti mokesčių mokėtojams.
FSM atidėjimas Lietuvoje suteikia galimybę diskutuoti ir pateikti argumentų. Eurokomisaras A. Šemeta savo interviu „The Telegraph“ 2012 m. vasario 9 d. pažadėjo organizuoti tinkamus debatus. Deja, kol kas nei debatų, nei įvairių rinkos dalyvių, politikų ir ekonomistų diskusijų Lietuvoje nebuvo. Tad dabar pats laikas tai padaryti, kad netektų skaudžiai gailėtis kaip broliams estams, kurie šiek tiek per vėlai pradeda kelti vėją šiuo klausimu.
