Po daugelio metų beprasmių bandymų „pro galines duris“ suteikti galimybę Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę pagaliau Seimas reikalo imasi iš esmės.
Balandžio 16 d. po pateikimo buvo pritarta iniciatyvai surengti referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, siūlant leisti Lietuvos piliečiams turėti ir kitos valstybės pilietybę. Jei politikai neįsijaus į tarpusavio rietenas iki referendumo organizavimo, galima tikėtis šio klausimo sprendimo 2014 m.
Projektą užregistravęs Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas siūlo referendumą dėl dvigubos pilietybės organizuoti kartu su kitamet rengiamais prezidento rinkimais. Jie greičiausiai vyks 2014 m. gegužę. Anot A. Paulausko, tapo akivaizdu, kad nepakeitus Konstitucijos dvigubos pilietybės negalima įteisinti įstatymais. Seimo nariams reikėjo bemaž dešimtmetį taisyti Pilietybės įstatymą, net kelių Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kol pagaliau suprato, kad teks keisti Konstituciją.
Beveik visos Seime esančios politinės partijos jau senokai suprato, kad emigravę ir kitos šalies pilietybę įgiję lietuviai turėtų atgauti teisę išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. Tačiau iki šiol valdančiosios partijos vengdavo siūlyti konstituciškai nuosekliai įgyvendinti šią nuostatą. Baimintasi, kad referendumas neįvyks, nes pritraukti balsuoti daugiau nei 50 proc. rinkėjų buvo vis sunkiau. Tačiau 2012 m. referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos privertė politikus gerokai optimistiškiau vertinti sėkmės galimybę. Juolab kad prezidento rinkimai Lietuvoje visuomet sulaukia didesnio aktyvumo nei į Seimą, savivaldybę ar Europos Parlamentą. 2009 m. prezidento rinkimuose dalyvavo 51,76 proc. registruotų rinkėjų.
Tiesa, kaip teigė visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, referendumai rinkėjų aktyvumo nepadidina. Vis dėlto pastaruosiuose prezidento ar Seimo rinkimuose rinkėjų aktyvumas kaip tik svyruodavo apie 50 proc., tad net ir keli papildomi aktyvių piliečių procentai gali lemti, ar įvyks referendumas.
Galima priminti, kad 2002 m. priimta Pilietybės įstatymo redakcija (įsigaliojusi nuo 2003 m.), leido gauti dvigubą pilietybę asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, taip pat jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams. Taip pat buvo numatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti lietuvių kilmės asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta esantis lietuvis.
Kaip tik šios nuostatos leido daugeliui emigravusių ir įgijusių kitos šalies pilietybę atkurti ir Lietuvos pilietybę. Vis dėlto šis galimybių langas buvo atvertas neilgai – 2006 m. Konstitucinis Teismas pripažino šias įstatymo nuostatas antikonstitucinėmis ir galimybė daugeliui emigrantų išlaikyti Lietuvos pilietybę užsivėrė.
Politiniai dividendai
Nors po pateikimo net 74 Seimo nariai iš posėdyje dalyvavusių 96 pritarė projektui ir tik 1 buvo prieš (Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys), politinių susikirtimų nepavyko išvengti. Posėdyje dalyvaujantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai beveik visi susilaikė dėl šio projekto. Pagrindinis konservatorių priekaištas, kurį įgarsino frakcijos vadovas Andrius Kubilius, – per daug plati formuluotė, teikiama referendumui. A. Paulausko pateiktame projekte siūloma, kad Konstitucijos 12 straipsnyje būtų įterpta nuostata: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.“ Konservatoriai bandė tikslintis, ar svarstant bus galima keisti referendumo ir Konstitucinės pataisos formuluotę, bet taip ir liko neužtikrinti. Be to, opozicijos atstovai prašė sukurti darbo grupę, kurioje dalyvautų visų frakcijų atstovai ir taip būtų pasiektas savotiškas nacionalinis konsensusas dėl tokio svarbaus klausimo.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis priekaištavo, kad valdančioji dauguma bando žaisti politinius žaidimus ir referendumo iniciatyvą pateikti tik kaip savo sumanymą. „Aš pats norėjau pasirašyti kaip kiti projektą remiantys Seimo nariai, tačiau man tokia galimybė nebuvo suteikta“, – kalbėjo E. Masiulis. Anot jo, tampa neaišku, ar referendumo iniciatoriai nuoširdžiai remia dvigubos pilietybės įteisinimo idėją ir tiki referendumo sėkme, ar turi kokių nors neaiškių politinių užmačių.
Pats projekto autorius A. Paulauskas aiškino, kad jis laukia ir kitų pasiūlymų dėl Konstitucijos nuostatos formuluotės, tačiau iki šiol nebuvo jokių kitų alternatyvų. Anot jo, taisyti formuluotes būtų galima ir svarstant projektą.
Dviguba pilietybė – grėsmė saugumui?
Vis dėlto konservatoriai išreiškė nuogąstavimą, kad dabartinė siūloma formuluotė gali sukurti papildomą spaudimą Lietuvos rusakalbiams piliečiams, nes Rusija gali bandyti juos skatinti priimti Rusijos pilietybę. Anot A. Kubiliaus, Estijos saugumo tarnyba labai aiškiai savo ataskaitose kalba apie tokias grėsmes, o Lietuvoje jos kažkodėl ignoruojamos.
„Jūsų dabar teikiama pataisa ir reiškia, kad apie 200 tūkst. rusakalbių Lietuvos piliečių, kuriuos tikrai gerbiu, priėmus tokią pataisą, bus Rusijos nuolat spaudžiami priimti Rusijos pilietybę. Nesuprantu, tai yra nesupratimas ar provokacija“, – kalbėjo A. Kubilius. Į tai reagavusi Darbo partijos atstovė Larisa Dmitrijeva teigė, kad mūsų šalies rusai seniai apsisprendė priimti Lietuvos pilietybę, o Rusijos Federacijoje „dvigu¬bos pilietybės nėra“.
Vis dėlto L. Dmitrijevos pastaba tik iš dalies teisinga. Rusijos Federacija iš tiesų nepripažįsta dvigubos pilietybės savo piliečiams, tačiau nereikalauja Rusijos piliečių atsisakyti kitos šalies pilietybės, jei jie tokią turi. Tiesiog Rusijos Federacija tokius asmenis laiko tik Rusijos piliečiais. Tad hipotetiškai, kai Lietuvos piliečiai būtų ir Rusijos piliečiai, ši šalis nekreiptų dėmesio į jų įsipareigojimus Lietuvai.
Reikėtų pripažinti, kad dabartiniams Lietuvos piliečiams motyvacija siekti rusiškų pasų būtų nedidelė. Bene vienintelis pragmatinis noras galėtų kilti tiems, kurie dažnai keliauja į Rusiją ir norėtų palengvinti šias keliones, turėdami šios šalies pasus.
Visuomenės pozicija
Nors politikai tikisi, kad visuomenė palaikys dvigubos pilietybės įteisinimą Konstitucijoje, realybė gali būti ir kitokia. 2008 m. „Vilmorus“ vykdyta apklausa parodė, kad galimybę užsienio lietuviams suteikti dvigubą pilietybę remia 48 proc. apklaustųjų (28 proc. buvo prieš, o 24 proc. neturėjo nuomonės). „Tvirtos nuomonės visuomenėje šiuo klausimu nėra, – teigė V. Gaidys. – Todėl apsisprendimas gali priklausyti nuo konkrečios formuluotės, nuo įvairių kitų aplinkybių.“
Anot V. Gaidžio, dvigubos pilietybės ir Lietuvos pilietybės suteikimo klausimu yra kelios šalyje dominuojančios pozicijos. „Viena vertus, yra aiški nuomonė, kad geriems žmonėms Lietuvos pilietybę reikia suteikti. Todėl net 74 proc. apklausųjų manė, jog ledo šokėja Isabella Tobias turi gauti Lietuvos pilietybę, – pasakojo V. Gaidys. – Tačiau vyrauja gana skirtingas požiūris į lietuvius, kurie išvykę į užsienį. Teigiamai vertinami tie, kurie keliauja užsidirbti, nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Tačiau tie, kurie lieka užsienyje visam laikui, vertinami neigiamai – apie 61 proc. tokius emigrantus vertina nepalankiai. Vyrauja tokia pozicija, kad štai, mes čia Lietuvoje gyvename, vargstame, o jie visam laikui išvyko laimės ieškoti kitur.“
Tokia dviprasmiška pozicija gali turėti įtakos ir galimo referendumo rezultatams – daug kas priklausys, kokie stereotipai bei argumentai bus naudojami prieš balsavimą. Be abejonės, įtakos turės ir pagrindinių politinių partijų pozicijos – ar jos visos palaikys šią iniciatyvą, ar bandys kritikuoti.
Vis dėlto klausimo dėl dvigubos pilietybės formavimas per referendumą yra sveikintinas. Tai kaip tik tas atvejis, kai poziciją šiuo klausimu gali turėti didžioji dalis visuomenės – jis techniškai nesudėtingas, greičiau tik vertybinis. Todėl atsižvelgti į visuomenės nuomonę ir, esant pozityviam nusiteikimui, keisti Konstituciją būtų politiškai nuoseklu ir teisinga.
