Pavasarį po 10–15 kartų per parą lėkdavę gesinti degančios žolės, šiemet ugniagesiai gelbėtojai gali kiek atsikvėpti. Dėl užsitęsusios žiemos pernykštę žolę tik pradedama deginti. Antradienį užregistruoti keturi tokie gaisrai.
Gaisrų sumažėjo
Panevėžyje, Pelkių gatvės pabaigoje, prie garažų, degė 50 arų žolės, o Kniaudiškių gatvėje – 25 arai. Dembavos kaime išdegė hektaras žolės, o Krekenavos miestelyje dešimties arų plote liepsnojo ne tik žolė, bet ir krūmai.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė „Sekundei“ sakė, kad, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laiku, tokių gaisrų sumažėjo net 90 procentų. Pernai pavasarį buvo sausa, ir žolę deginti pradėta dar kovo pabaigoje.
Šiemet sniegas ką tik nutirpęs, o ir laukuose pilna vandens. Tikimasi, kad ir šį savaitgalį išsipildys sinoptikų prognozės – lis ir bus šilta. Kai drėgna ir šilta, žolė greičiau sužaliuoja, tad nebelieka ką deginti.
V. Vaiginytės teigimu, pastaruoju metu rajone rečiau deginama pernykštė žolė. Manoma, kad įtakos tam turi ūkininkams už žolės deginimą taikomos sankcijos – išmokų mažinimas. Tačiau kasmet tenka gesinti nemažus plotus.
Mieste paprastai padegamos apleistos teritorijos – Klaipėdos, Savitiškio, Molainių, Ramygalos gatvių pabaigos. Neretai liepsnoja ir paupiai. Šie gaisrai veikiausiai liausis tik tada, kai teritorijos bus sutvarkytos, kas nors jose įsikurs.
Kai kur į sausą žolę užtenka numesti neužgesintą nuorūką. Pastebėta, kad mieste su ugnimi pažaidžia ir nepilnamečiai – gaisras dažniausiai prasideda apie 14–15 valandą, kai baigiasi pamokos.
Kuris pamatys pirmas
Pareigūnai rengia reidus, bando pagauti žolės degintojus, tačiau tai gana sudėtinga. Užkluptasis paprastai teisinasi sustojęs gesinti, o ne padegęs.
„Jei Dievas duos, palis savaitgalį, ir gaisrininkams, ir mums bus ramiau. Gal išvengsime daugiau gaisrų, kol viskas sužaliuos“, – tikisi Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vedėjas Antanas Gailiušis.
Pasak jo, šiemet rajone dėl žolės deginimo dar nė vienas nenubaustas. Pernai tokių buvo. Pavyzdžiui, teko bausti prie savo namų žolę deginantį bernatonietį. Jam teko atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Baudos – nuo 200 iki 1 000 litų, o pareigūnams ir didesnės. Padarytas nuostolis priklauso nuo išdegusio ploto.
A. Gailiušio teigimu, gaudant padegėjus svarbu, kuris pirmesnis – ar šie pirma išvysta aplinkosaugininkus, ar pastarieji – juos. Kai nusižengėlis pagaunamas už rankos, nesunku įrodyti faktą. Jei aplinkosaugininkus pirmas pamato įtariamasis, jis teisinasi daręs gerą darbą – gesinęs gaisrą.
Pasak vedėjo, kartais įtariamą padegėją galima nubausti ir už priemonių stabdyti gaisrą nesiėmimą. Pavyzdžiui, šalia namų dega laukas, o nieko nedaroma. Tada bauda menkesnė – siekia nuo 100 iki 600 litų.
Vis dėlto skirti baudą pavyksta gana retai. Paprastai gyvenama vienoje vietoje, o laukai – kitur, tad sunku įrodyti, kad žmogus matė degančią žolę.
Pastaruoju metu mažėja pernykštės žolės deginimo atvejų. Kadangi ūkininkams mažinamos išmokos, tad dažniau, A. Gailiušio manymu, padegama valstybinė žemė, paupiai.
Daiva SAVICKIENĖ
