Teroro aktą per Bostono maratoną amerikiečiai ėmė vadinti antra Rugsėjo 11-ąja. Vis dėlto, nors tai buvo didžiulis sukrėtimas, šis įvykis labai toli nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių – tiek atsižvelgiant į žalą, tiek į numanomą politinį poveikį.
Pirmoji reakcija, sukelta dviejų sprogimų per Bostono maratoną, kurią bandė perteikti JAV žiniasklaidos priemonės, labai panaši į tvyrojusią 2001 m. rugsėjo 11-ąją. Prie to prisidėjo ir tai, kad renginyje buvo daug žiniasklaidos atstovų, jis buvo filmuojamas tiesiogiai. „Nuotaikos panašios kaip po Rugsėjo 11-osios įvykių“, – amerikiečių ir visų gyvenančių JAV savijautą apibendrino ir Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. Tačiau pažvelgus į išpuolio detales galima pasakyti, kad tai visiškai skirtingo pobūdžio teroro išpuolis, nei būta prieš dvylika metų.
Kaip šiuo metu jau bemaž išsiaiškinta, savadarbiai sprogmenys, naudojant greitpuodžius bei aštrių daiktų užpildą, sužeidė beveik 200 žmonių ir nužudė mažiausiai tris. Nežinia, ar visi sužeistieji išgyvens, nes kai kurių būklė – labai sunki.
Per 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuolius buvo nužudyta ir nuo sužalojimų mirė 2996 žmonės. Po to JAV nebuvo patyrusios didesnių teroro aktų, kurie būtų buvę įvykdyti viešoje, televizijos kamerų stebimoje vietoje ir dėl kurių buvų buvę sužeista šimtai žmonių. Tačiau nuo 2001 m. vykusio karo su terorizmu fronte visame pasaulyje aukų ir teroro išpuolių skaičius buvo milžiniškas. Ypač daug aukų pareikalavo teroro aktai Irake, Afganistane, Rusijoje, Indijoje, Indonezijoje ir kituose karštuosiuose taškuose. Europa taip pat neišvengė rimtų sukrėtimų – didžiausi išpuoliai įvyko 2004 m. Madride (191 žuvęs, daugiau kaip 2000 sužeistų) ir 2005 m. Londone (56 žuvę ir apie 700 sužeistų).
Lyginant išpuolį per Bostono maratoną su pastarojo dešimtmečio didžiausiais teroro aktais galima matyti, kad tai ne itin didelio masto sprogdinimai, nors emocinis poveikis buvo itin stiprus. Ryškėjančios įvykio detalės ir tai, kad nė viena iš žinomų teroristų organizacijų neprisiėmė atsakomybės už šiuos išpuolius, skatina ekspertus kelti versijas, kad teroro aktą galėjo surengti nedidelė grupelė žmonių ar net vienišas maniakas. Neatmetamos versijos, kad Bostono tragediją galėjo sukelti vietiniai JAV ekstremistai.
Vienišiaus arba vietos ekstremistų versiją linkę kelti ir saugumo ekspertai. Jie pabrėžia, kad musulmonų ekstremistų teroristų organizacijos gana seniai stebimos ir joms jau senokai sunku prasibrauti pro JAV saugumo tarnybų filtrą. Tačiau tai patvirtina ir kitą tiesą – neįmanoma šimtu procentų apsisaugoti nuo teroro išpuolių, nes didžiausią dėmesį skiriant vieniems priešininkams galima pražiopsoti kitus.
Politinis poveikis
Bostono maratono tragedija turės įtakos JAV politikai. Tačiau anaiptol ne tokiems pokyčiams, kurie įvyko po 2001 m. rugsėjo 11-osios. Tuomet buvo imtasi milžiniškų reformų saugumo srityje, stiprintas žinybų koordinavimas, įsteigtas Tėvynės apsaugos departamentas, suteikta daugiau galių teisėsaugos institucijoms pagal vadinamąjį Patriotinį aktą. Net kasdienėje veikloje ne tik JAV, bet ir viso pasaulio gyventojai pajuto griežtesnes saugumo priemones – labai sugriežtėjo patikra oro uostuose, išduodant vizas į JAV ir panašiai. Šį kartą nieko panašaus neįvyks.
Tačiau kai kurie JAV politikai neatsispyrė pagundai Bostono teroro akto susieti su vidaus politika. Dalis Kongreso narių ėmė spekuliuoti, ar JAV federacinio biudžeto išlaidų karpymas, kai nuo kovo 1 d. jos buvo sumažintos 1,2 trln. JAV dolerių, negalėjo turėti įtakos pražiūrėti teroro aktą. Buvęs respublikonas Barney Frankas, tarsi pabrėždamas nesutikimą su Baracko Obamos taupymo planais, užsiminė norintis pasakyti žmonėms, kad jie „nebūtų tokie entuziastingi dėl apribotų galimybių reaguoti į tokias krizes kaip ši“. Kitas respublikonas Steve’as Kingas paminėjo, esą jei paaiškėtų, kad teroro aktą įvykdė užsienietis, vertėtų peržiūrėti B. Obamos siūlomus imigracijos palengvinimo planus. Be to, galima numanyti, kad teroro aktas dar labiau įaudrins ginčus dėl ginklų įsigijimo taisyklių kaitos – pasisakantys už konstitucinę teisę amerikiečiams laisvai įsigyti šaunamųjų ginklų gali dar garsiau aiškinti, kad šalyje anaiptol nesaugu, tad doriems piliečiams negalima trukdyti ginkluotis ir patiems rūpintis savo saugumu.
Vienaip ar kitaip, tokios užuominos, tarsi nedideli akmenėliai, krinta į B. Obamos administracijos daržą. Vis dėlto būtent per B. Obamos kadenciją įvykdytas didžiausias nuo 2001 m. teroro aktas ir kaltė dėl pražiūrėto išpuolio tenka jo prižiūrimoms teisėsaugos ir saugumo institucijoms. JAV žiniasklaidoje iš karto kilo ir pasipiktinimas dėl respublikonų bandymų biudžeto karpymus sieti su galbūt prastesnėmis galimybėmis užtikrinti amerikiečių saugumą.
Lyginant su Rugsėjo 11-ąja, galima aptikti ir dar vieną tendenciją – JAV žiniasklaidoje cituojami ekspertai ir politikai vengia kaip galimus įtariamuosius minėti radikalius musulmonus ar „Al Qaedą“. Po Rugsėjo 11-osios ir per Irako karą JAV buvo kilusi isterija dėl musulmonų polinkio į terorizmą, skubant su apibendrinimais ir stereotipais. Tačiau galiausiai visa tai apsisuko priešingai – dabar įtarinėti, kad tai galėjo būti susiję su musulmų ekstremizmu, tapo tarsi blogo tono ženklu. Net populiariau iš anksto mesti šešėlį amerikiečių ekstremistinei dešinei, nei rizikuoti sulaukti musulmonų bendruomenės pasmerkimo. Politinis korektiškumas JAV pastaruoju metu tapo didele vertybe.
