Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 40 proc. moterų ir 20 proc. vyrų turi veninės kraujotakos sutrikimų, kurie pasireiškia žmonėms nuo 16 iki 80 metų. Didelę reikšmę lėtiniam venų nepakankamumui turi paveldėjimas, moteriška lytis ir hormoniniai veiksniai (brendimas, nėštumas, menopauzė), geriamųjų kontraceptikų vartojimas, nutukimas, stovimas, sunkus fizinis darbas, nepakankamas fizinis aktyvumas, aukštakulnių batelių avėjimas, ilgalaikis kaitinimasis saulėje ir pirtyse.
Lėtinis venų nepakankamumas pasireiškia sulėtėjusia venine kraujotaka ir sutrikusia mikrocirkuliacija. Šie pakitimai atsiranda dėl venų sienelių arba venų vožtuvų pažeidimo ir sutrikusios funkcijos. Fiziologinėmis sąlygomis kraujas iš kojų giliosiomis venomis teka į apatinę tuščiąją veną ir toliau grįžta į širdį. Kraujo tėkmę širdies link stimuliuoja ir palaiko susitraukinėjantys skersaruožiai kojų raumenys. Kraujui tekėti priešinga kryptimi trukdo venų vožtuvai, užkertantys kelią veninės kraujotakos refliuksui. Jeigu vožtuvai pažeisti arba vena išsiplėtusi, tuomet vožtuvai iki galo nebeuždaro kraujagyslės spindžio, ir kraujas, atsipalaidavus kojų raumenims, grįžta atgal. Taip vystosi veninio kraujo sąstovis kojose. Ryškėja veninė hipertenzija, progresuoja lėtinis venų nepakankamumas.
Pradinėse lėtinio venų nepakankamumo stadijose pacientai dažniausiai skundžiasi kojų sunkumu, nuovargiu, patinimu, mėšlungio skausmais, išsiplėtusiomis ir pamėlusiomis venomis, varikoziniais mazgais. Vėlesnėse ligos stadijose išplonėja blauzdų oda, atsiranda rudos dėmės ir gali atsiverti žaizdos – trofinės opos. Prisidėjus infekcijai, prasideda pažeistų audinių uždegimas, dėl to dar labiau blogėja kraujotaka ir didėja trombozių rizika. Kojų venų ligos paūmėja šiltuoju metų laikotarpiu, nes dėl šilumos atsipalaiduoja raumenys, plečiasi kraujagyslės, labiau išryškėja tinimas.
Svarbu suprasti, kad esant net pradiniams ligos simptomams reikia kreiptis į specialistą, kad laiku būtų paskirtas racionalus gydymas bei išvengta ligos komplikacijų.
Venų varikozę galima gydyti įvairiais metodais. Kokį gydymą taikyti konkrečiam pacientui, sprendžia kraujagyslių chirurgas, tinkamai ištyręs pacientą ir atlikęs venų ultragarso (Duplex) tyrimą. Klasikiniai venų gydymo metodai:
1) Medikamentinis – 2–3 mėnesių kursu skiriami venotonikai, kurie sustiprina venų sienelių tonusą, mažina jų suglebimą, išsiplėtimą, turi uždegimą malšinantį poveikį, slopina trombų susidarymą, padeda apsisaugoti nuo venų varikozės komplikacijų.
2) Heparininiai tepalai – prasiskverbia po oda, vėsina ir gaivina sudirgintą, pažeistą odą, gerina kraujotaką, mažina uždegimą, edemą, skausmą ir niežėjimą, slopina trombų susidarymą, padeda apsisaugoti nuo venų varikozės komplikacijų.
3) Kompresinė terapija indikuotina, esant bet kurios stadijos venų nepakankamumui. Pagal suspaudimo laipsnį kojinės skirstomos į klases:
– I klasės kompresinės kojinės skiriamos venų varikozės profilaktikai, ilgų kelionių metu, giliųjų venų trombozės profilaktikai, esant pradinėms venų varikozės stadijoms, sumažinti nuovargio jausmą kojose ir tinimą.
– II klasės kompresinės kojinės skiriamos, esant ryškiai venų varikozei, giliųjų venų trombozei gydyti, esant kojų tinimui ir limfedemai.
– III ir IV klasės kompresinės kojinės skiriamos trofinėms opoms gydyti. Kompresines kojines rekomenduojama dėvėti nuo ryto iki vakaro kasdien. Kompresinė terapija neskiriama, jei pacientui, be veninio nepakankamumo, diagnozuotas ir arterinis nepakankamumas.
Šie gydymo būdai padeda pašalinti lėtinės venų ligos simptomus ir stabdo jos progresavimą, geriausi rezultatai pasiekiami, skiriant kompleksinį (medikamentai + heparininiai tepalai + kompresinės kojinės) gydymą, tačiau vėlesnėse ligos stadijose yra nepakankami.
Tokiais atvejais visiškai įveikti ligą galima taikant chirurginį gydymą arba skleroterapiją.
Klasikinė venų operacija (flebektomija) taikant spinalinę nejautrą atliekama specialiu zondu šalinant didžiosios arba mažosios poodinės venos kamieną per kirkšnies arba pakinklio pjūvį. Varikoziniai mazgai šalinami atskirai, atliekant mažus pjūvelius blauzdoje. Po tokios operacijos jau kitą dieną pacientas vaikšto ir išrašomas į namus, o po savaitės gali vėl būti darbingas, jei darbas nesusijęs su sunkiu fiziniu krūviu.
Anksčiau buvo taikomas venų sklerozavimas naudojant įvairius grynus sklerozuojamuosius vaistus, tačiau prieš keletą metų šis metodas buvo patobulintas, ir dabar taikoma putų skleroterapija. Šiam gydymo metodui nereikia anestezijos, atliekama per 15–30 minučių, iš karto po procedūros pacientas gali vaikščioti ir užsiimti įprastine veikla. Iš sklerozuojamojo vaisto pagal specialią metodiką paruošiamos putos sušvirkščiamos į pažeistą veną. Tokiu būdu sudirginama venos sienelė, sukeliamas jos uždegimas, ir vena užanka. Taip sustabdomas netaisyklingas kraujo tekėjimas paveikus veną iš vidaus.
Naujausi venų varikozės gydymo metodai yra operacija endoveniniu lazeriu ir gydymas intensyvia pulsine šviesa.
Atliekant operaciją endoveniniu lazeriu nedaromi įprastiniai chirurginiai pjūviai, šviesolaidis įvedamas ultragarso kontrolėje praduriant odą, venos sienelė paveikiama lazerio šviesos energija, dėl to sukeliamas venos spindžio susitraukimas ir užakimas. Operacija neskausminga, nelieka randų, mažesnis pooperacinis skausmas ir mėlynės, greitesnis gijimas. Pooperacinis laikotarpis trunka vos kelias valandas, po jo pacientai gali grįžti prie įprastinės veiklos.
Intensyvia pulsine šviesa pašalinamos labai smulkios paviršinių venų šakelės ir kapiliarai odoje. Venos šakelė sugeria lazerio spindulio energiją, kuri virsta dideliu šilumos kiekiu ir vena akimirksniu sulimpa ir dingsta.
Patrauklūs pasiūlymai įsigyti kompresines kojines www.ortopedija.lt
Kraujagyslių chirurgė Žana Kavaliauskienė
