Pastaraisiais dešimtmečiais viso pasaulio gydytojai stebi paradoksalią tendenciją – daugėja suaugusiųjų, sergančių tipiškomis vaikiškomis infekcijomis: kiaulyte, tymais, raudonuke, vėjaraupiais.
Imunologai šį reiškinį aiškina taip: skiepai, saugantys vaikus nuo šių infekcijų, nesuteikia imuniteto visam gyvenimui. Kadangi laikui bėgant imunitetas bet kokiems infekcijų sukėlėjams natūraliai mažėja, sukėlėjai niekur nedingsta, cirkuliuoja tarp mūsų, tad jų aukomis tampa visiškai sveiki suaugusieji.
Apie tai kalbėti ir kreipti dėmesio visai nederėtų, jei ne viena aplinkybė: suaugusieji šiomis vaikiškomis ligomis serga labai sunkiai ir būna pavojingų komplikacijų.
Lokalinė katastrofa
Kartkartėmis pasaulyje būna lokalinių epidemiologinių katastrofų, kurias sukelia vaikiškos infekcijos.
Labiausiai žinoma yra raudonukės epidemija JAV 1965 metais. Tada per tris mėnesius susirgo 2 milijonai žmonių, tarp jų buvo apie 50 tūkst. nėščių moterų, kurios pagimdė daugiau nei 20 tūkst. kraujo ligomis sergančių, apsigimusių vaikų, tarp tų apsigimimų buvo ir neišgydoma katarakta – raudonuke serga ne tik motina, bet ir vaisius. Ir nors raudonukės užkrečiamumas nėra didelis, bet tikimybė nėščiajai pasigauti infekciją, pavyzdžiui, nuo savo vyresnio vaiko, didelė.
Tokiu atveju nėščiąją būtina nedelsiant izoliuoti nuo sergančiojo ir labai atidžiai stebėti, nes užsikrėtus infekcija esant pirmai nėštumo savaitei vaisius būna pažeidžiamas 80 proc. atvejų, antrą–ketvirtą savaitę – 60 proc. atvejų, penktą–aštuntą savaitę – 30 proc. atvejų, devintą–dvyliktą savaitę – 10 proc.
Netgi nėštumo antroje pusėje moteriai susirgus raudonuke rizika vaikui neišnyksta. Sudėtingais atvejais, kai žala vaikui būna nenuspėjama, medikai rekomenduoja nėštumą nutraukti.
Tymai
Tymais nuo sergančio vaiko lengvai užsikrečia artimiausias suaugusiųjų ratas. Chrestomatiniai yra atvejai, kai nuo vaiko užsikrečia nesirgusios mamos, vaikų darželio ir net mokyklos personalas.
Blogai būna susirgusio vaiko seneliams, kuriems kartais patiki prižiūrėti anūką: pagyvenę žmonės neatsparūs agresyviam virusui ir senukams tenka sirgti daug sunkiau (pasireiškia bėrimai, sloga, kosulys, galvos skausmai).
Užfiksuotas kuriozinis atvejis, kai labai senas vaikų gydytojas trečią kartą susirgo tymais, ir labai sunkiai. Jis užsikrėtė nuo penkerių metų savo paciento, kuris sirgo labai lengvai, net buvo kilę abejonių dėl ligos diagnozės.
Vėjaraupiai
Ši infekcinė liga labai užkrečiama, ją sukelia unikalus virusas, 3 tipo herpesas. Šis virusas suformuoja imunitetą iki gyvenimo pabaigos 90 proc. sirgusiųjų šia liga vaikystėje. Skirtingai nuo visų kitų žinomų virusų, šis kartą patekęs į žmogaus organizmą jame gyvena iki dienų galo ir visą laiką dirgina imuninę sistemą, primindamas apie save, versdamas ją palaikyti imunitetą šiai ligai.
3–8 metų vaikams susirgus vėjaraupiais komplikacijų pasitaiko 1 proc. atvejų, o suaugusiesiems – 6 proc., vyresnio amžiaus žmonėms šis skaičius sudaro 20 proc.
Suaugusieji vėjaraupiais serga labai retai, iš visų kasmet susirgusiųjų jie sudaro ne daugiau nei 2 proc., tačiau šioje grupėje labai didelis mirtingumas nuo komplikacijų – 20–50 proc.
Vėjaraupiais itin lengvai gali užsikrėsti nėščios moterys, dėl tam tikrų sistemų aktyvumo sumažėjimo šis virusas nėščiųjų organizme gali kaip reikiant pasiautėti. Beje, liga pačiai moteriai padaro ne itin daug žalos, tačiau didžiausias pavojus kyla jos kūdikiui.
Pavojingiausias laikas yra pirmosios nėštumo savaitės, kai vystosi organų užuomazgos, paskutinė savaitė prieš gimdymą ir savaitė po jo, kai mažylis susipažįsta su gausybe virusų.
Laikotarpis prieš gimdymą toks svarbus, jog susirgus tuo metu gydytojai deda visas pastangas, kad gimdymą pavėlintų nors keliomis dienomis.
Nuo vėjaraupių šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti veiksmingą priemonę, kuri jau išgelbėjo tūkstančių naujagimių, suaugusių ir pagyvenusių žmonių gyvybes – aciklovirą.
1988 metais už šio vaisto sukūrimą amerikietė biochemikė ir farmakologė Gertrūda Elaijon gavo Nobelio premiją.
Parengė A. Kaminskienė
