Socialdemokratai savaip supranta savo priesaiką „pirmiausia – žmogus!“. Atrodo, kai kuriems naujiesiems ministrams pirmiausia rūpi formalūs draudimai, kaip pririšti žmones prie valstybės įstaigų ir neleisti jiems papildomai užsiimti kitais darbais.
Tokia ištikimybė būtų galbūt pateisinama, jei mainais būtų garantuojamas deramas atlyginimas. Kaip tik dėl šios priežasties statutiniams pareigūnams, pavyzdžiui, policininkams ar ugniagesiams, ketinama leisti dirbti papildomai. Tačiau kariškiams siūloma taikyti griežtus draudimus.
Po kelių tragiškų įvykių, kai policininkai nesuskubo reaguoti į pagalbos šauksmus ir dėl to vėliau teko registruoti žmogžudystes, garsiai prabilta apie apgailėtiną policijos finansavimą. Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis pripažino, kad per krizę radikaliai sumažinus policijos finansavimą sunku deramai užtikrinti visuomenės saugumą.
Anot S. Skvernelio, per pastaruosius metus policijos finansavimas buvo sumažintas apie 200 mln. litų ir nuolatinis taupymas galiausiai atsiliepia gebėjimams tinkamai vykdyti savo funkcijas: trūksta policininkų, ribojamas budinčių ekipažų skaičius, net degalai. Skubiai pradėjusi ieškoti galimybių, kaip pagerinti policijos ir kitų statutinių tarnybų pareigūnų darbo sąlygas, Vyriausybė geriausiu atveju pažadėjo šiemet rasti gal tik kokius 2–3 mln. litų papildomai finansuoti. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasiūlė įstatymų pataisas, kurios legaliai suteiktų teisę statutinių tarnybų pareigūnams laisvu nuo pagrindinio darbo metu užsidirbti papildomai. Taip bent jau numatoma netrukdyti policininkams, ugniagesiams ar kitiems skurdžiai iš valstybės biudžeto finansuojamiems pareigūnams ieškoti papildomo uždarbio, tik su sąlyga, kad tai nesukelia viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto arba kitaip nekliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų.
Tiesa, šis draudimas iki šiol buvo su išlyga. Policininkai ir kiti statutiniai pareigūnai neretai gaudavo savo vadovybės leidimus dirbti papildomus darbus. Dar 2008 m. gruodį buvo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas – leista papildomai dirbti ir statutinių tarnybų pareigūnams. Tačiau kitame teisės akte – Vidaus tarnybos statute – ir toliau buvo paliktas draudimas statutiniams pareigūnams uždarbiauti papildomai ar gauti kokį nors kitą atlyginimą. Susidarius tokiai situacijai buvo imtasi papildomo aiškinimo: policininkai įgydavo teisę dirbti papildomą darbą, jei, remiantis 2009 m. balandžio 8 d. VRM pozicija, yra gavę leidimą dirbti kitą darbą ir tai „nesukelia viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto ir nežemina pareigūno vardo“. Tokia galimybė iš dalies gelbėja policininkus, ugniagesius ir kitus statutinius pareigūnus, bandančius pridurti prie pagrindinio atlyginimo.
Kariams – draudimai
Tačiau Vyriausybės atstovai viena ranka suteikia galimybes vieniems, o kita ranka tą patį atima iš kitų. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tą pačią dieną Seimui svarstyti pateikė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis pasiūlė uždrausti laisvu nuo tarnybos metu profesinės karo tarnybos kariams dirbti kitą darbą ar užsiimti komercine veikla. Tokį leidimą tik mažiau nei prieš pusmetį, 2012 m. lapkritį, Seimas buvo patvirtinęs tuometės krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės siūlymu. Naujasis krašto apsaugos ministras, ekspertų teigimu – konkrečiai ministro patarėjas teisės klausimais ir pagrindinis naujojo įstatymo projekto iniciatorius Mantas Varaška, nusprendė kuo greičiau naikinti visiškai neseniai priimtą įstatymą ir grįžti prie draudimų kariams gauti papildomą atlyginimą.
Anot draudimo iniciatorių, galimybė profesinės tarnybos kariams dirbti papildomai „neužtikrina tinkamo krašto apsaugos sistemos institucijoms pavestų uždavinių įgyvendinimo ir funkcijų vykdymo ir yra nesuderinamas su būtinybe užtikrinti karinę drausmę ir paklusnumą“. Be to, kaip aiškina įstatymo pataisos autoriai, „karys, kaip valstybės gynėjas, privalo nuolat būti pasirengęs vykdyti tarnybos užduotį“, todėl toks tarnybos pobūdis „lemia ypatingo tarnybos režimo taikymą ir karių teisės į laisvalaikį ribojimą“.
Anot gynybos eksperto Aleksandro Matonio, šie argumentai visiškai beprasmiai – ne viena NATO šalis, pavyzdžiui, Vokietija, Norvegija, JAV, Kanada, Danija ar Estija, suteikia galimybes savo kariams dirbti papildomai ir randa būdų reglamentuoti šiuos leidimus, kad tai netrukdytų pagrindinei tarnybai. „Kario uždarbiavimą galima reglamentuoti ir užtikrinti, kad saugumui nebus jokių pavojų“, – teigė A. Matonis. Priešingu atveju, anot eksperto, iš Lietuvos krašto apsaugos sistemos netrukus pradės byrėti profesionalūs puskarininkiai. „Ši reforma, suteikiant galimybes papildomai užsidirbti, buvo sugalvota kaip tik tam, kad Lietuvos kariuomenė išsaugotų seržantų korpusą, – aiškino A. Matonis. – Parengti seržantų korpusą užtrunka ilgai ir nepigiai kainuoja, o prarasti jį galima lengvai ir greitai.“
Šią problemą mini ir buvusi krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė: „Viena svarbiausių priežasčių, kuri pernai nulėmė šio įstatymo pakeitimą, buvo ir tai, kad atsirado didelis srautas karių, siekiančių nutraukti profesinės karo tarnybos sutartis savo noru. Jų nurodoma esminė priežastis buvo finansiniai sunkumai, – teigė R. Juknevičinė. – Išeinančių savo noru karių skaičius atsiliepė ir neigiamai paveikė kariuomenės personalo komplektavimą.“ Anot buvusios ministrės, ir be šio formalaus leidimo kariai uždarbiaudavo laisvu nuo tarnybos metu, tačiau tai slėpdavo, darydavo nelegaliai.
Nei duoda, nei leidžia
Finansų krizė smarkiai paveikė ir krašto apsaugos sistemos finansavimą – nors deklaruojamos pastangos didinti išlaidų gynybai dalį nuo BVP, jos tik mažėja: 2009 m. krašto apsaugai buvo skiriama 1,08 proc. BVP, 2010 m. – 0,89 proc., 2011 m. – 0,82 proc., o 2012 m. – tik 0,77 proc. Išlaidos personalui pastaraisiais metais šiek tiek išaugo (nuo 453 mln. litų 2011 m. iki 491 mln. litų 2012 m.), tačiau atlyginimai eiliniams kariams ar puskarininkiams ryškiau nepadidėjo. Kaip IQ informavo Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių puskarininkių, priklausomai nuo jų tarnybos stažo ir laipsnio, 2012 m. mėnesio pajamos (prieš mokesčius) siekė nuo 2500 litų iki 3975 litų. Į šią sumą įeina ne tik atlyginimas, bet ir skiriami pinigai už maistą bei butą.
Dėl draudimo kariams papildomai užsidirbti gali būti savų argumentų. Ministras J. Olekas teikdamas pataisas teigė, kad papildomi darbai gali kliudyti bet kuriuo metu pašaukti karį atvykti į tarnybą. Be to, atlikdamas papildomą darbą karys ar karininkas galėtų pakenkti savo reputacijai ar net pažeisti priesaiką. Galima sutikti, kad idealiu atveju kariai ir karininkai turėtų rūpintis tik savo tarnyba ir krašto saugumu. Kario profesija yra specifinė ir reikalauja didelės ištvermės, koncentracijos. Kita vertus, ciniška ir dviveidiška reikalauti visiškai atsiduoti tarnybai, tačiau neužtikrinti deramų finansinių sąlygų tarnaujantiems kariams. Kol kas ministras J. Olekas nepateikė jokių apčiuopiamų vizijų ir planų, kaip ketina siekti padidinti krašto apsaugos sistemos finansavimą.
Socialdemokratai ir kitose srityse bando siekti visiškos ištikimybės valstybės tarnybai. Štai sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis užsiminė, kad valstybinėse sveikatos apsaugos įstaigose dirbantys medikai neturėtų dirbti ir privačiai, nes tai gali kenkti jų darbingumui ir rezultatams. Tačiau, ar valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos sugebės išlaikyti geriausius specialistus ir kompensuoti papildomus atlyginimus, V. Andriukaitis kol kas nepaaiškino. Jei tokie draudimai būtų įvesti, greičiausiai nukentėtų tos pačios valstybės įstaigos – geriausi specialistai pasitrauktų į privatųjį sektorių arba pasirinktų užsienį.
Panašiai gali atsitikti ir Lietuvos kariuomenėje. Daugelis sutiktų, kad papildomas uždarbiavimas neidealus variantas. Tačiau renkantis, prarasti karius ir karininkus ar taikyti mažesnius suvaržymus ir leisti jiems patiems užsitikrinti deramą atlyginimą, būtų racionalu bent jau tuo laikotarpiu, kol Lietuva nesugeba reikšmingai padidinti krašto apsaugos sistemos finansavimo, išlaikyti puskarininkius ir karininkus, kuriems parengti valstybė jau skyrė nemažai išteklių.
