Seime užregistruotas siūlymas daugiau įgaliojimų suteikti savivaldybėms. Jei parlamentarai jam pritars, savivaldybių vykdomųjų institucijų pareigūnai turės teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas dėl automobilių sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimų visoje savivaldybės teritorijoje, o ne tik gyvenamosiose zonose ir kiemuose.
Būtų fantastiška
Tokia pataisa policijos pareigūnams nepanaikins teisės kontroliuoti sustojimo ir stovėjimo tvarkos, tačiau tikimasi, kad nuėmus dalį naštos nuo pareigūnų, jie daugiau dėmesio galės skirti sunkesnių pažeidimų tyrimui.
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas tokią iniciatyvą vertina teigiamai ir mano, kad seniai to reikėjo. Jo teigimu, Vakarų valstybėse, Skandinavijos šalyse daroma panašiai.
„Policijos pareigūnai per brangūs daryti tvarką dėl ne vietoje pastatytų automobilių. Pažeidėjams lapelius kitose šalyse palieka paskirti civiliai asmenys. Būtų fantastiška, kad toks įstatymas įsigaliotų ir Lietuvoje“, – sako V. Mačėnas.
Viršininkas nemano, kad savivaldybių atstovams kils problemų dėl nepripažįstančių savo kaltės pažeidėjų. Dabar daug protokolų surašoma nedalyvaujant nusižengėliams – pažeidimas nufilmuojamas ar nufotografuojamas ir registruotu paštu nusiunčiamas nurodymas pažeidėjui susimokėti. V. Mačėno teigimu, iš gyventojų gaunamuose pranešimuose daugiausia – 95 proc. – informuojama apie netinkamą automobilių stovėjimą, o ne apie chuliganišką vairavimą, neblaivų vairuotoją ar panašius dalykus.
Abejoja dėl finansavimo
Pateikusio pataisą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio nuomone, savivaldybės turėtų būti suinteresuotos, kad jų teritorijose būtų laikomasi automobilių sustojimo ir stovėjimo tvarkos.
Tačiau naujoji tvarka užkrautų papildomo darbo. Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriuje dirba septyni specialistai. Pavasarį ir vasarą gaunama labai daug pranešimų apie ant vejų, šaligatvių statomus automobilius. Ir dabar, nors dar pilna sniego ir šalta, aktyviai informuojama apie ne vietoje pastatytas mašinas.
Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė sako, kad darbuotojai neturi tokių įgaliojimų kaip policijos pareigūnai. Jos manymu, tokia pataisa netikslinga, todėl vylėsi, kad nebus priimta.
Visos policijos pareigūnų surinktos baudos dabar patenka į valstybės biudžetą ir, pasak K. Vareikienės, vėliau paskirstomos šios tarnybos veiklai.
Be to, ji abejojo, ar išplėtus funkcijas savivaldybėms bus padidintas finansavimas. K. Vareikienė mano, kad priėmus tokią pataisą miesto Savivaldybė bandytų verstis praktiškai tomis pačiomis pajėgomis kaip dabar – prireikus priimtų tik vieną kitą žmogų.
Tereikia noro?
R. Žemaitaitis aiškina, kad pateikti pataisą paskatino paties praktika. Dirbant Vilniaus savivaldybėje jam teko kuruoti šią sritį, buvo įkurta vadinamoji municipalinė policija, tačiau nebuvo normalios įstatyminės bazės.
Žmonės skundėsi, tačiau Savivaldybės darbuotojų rankos buvo surištos. Vėliau padėtis keitėsi, tačiau kai kurie klausimai taip ir liko neišspręsti.
R. Žemaitaičio manymu, savivaldybės turėtų būti suinteresuotos turėti daugiau įgaliojimų, nes surinktos baudos keliautų į jų biudžetą. Dabar manoma, kad už padarytus pažeidimus surenkama mažai lėšų. Parlamentaro žiniomis, nubaudžiama tik apie 20 procentų visų pažeidėjų, tad sustiprinus pajėgas baudos neišvengtų visi nusižengusieji.
Kompetencijos atlikti tokį darbą, R. Žemaitaičio tikinimu, turėtų užtekti – ir dabar savivaldybių atitinkami darbuotojai surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tačiau apie papildomas lėšas šiam darbui jis nekalba. Jų savivaldybės gautų aktyviai dirbdamos.
„Dauguma įpratę verkšlenti: nėra pinigų. Tai – ne argumentas. Gyventojų sumažėjo, o savivaldybių administracijos pučiasi“, – piktinasi R. Žemaitaitis.
Daiva SAVICKIENĖ
