Aktyvus įsitraukimas į antros pakopos pensijų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei septyneri metai, teigia Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
“Svarbu pabrėžti, jog 55 metų ir vyresniems žmonėms tikrai nerekomenduotina pradėti dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Jei jie ir gautų naudą, tą gali atsverti investavimo rizika, todėl tikrai neverta rizikuoti prieš pat pensiją. Pati riba, kai nerekomenduotume dalyvauti – kai iki pensijos lieka 7 metai. Kitaip tariant, kuo arčiau pensija, tuo rimčiau reikėtų pasvarstyti, ar nederėtų pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos”, – antradienį, pristatydamas tyrimą “II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų pajamoms ir valstybės finansams”, pažymėjo jis.
V.Šapokos teigimu, kuo žmogus yra arčiau pensinio amžiaus, tuo palankiau jam yra kaupti pensiją “Sodroje”.
Specialisto teigimu, atsisakyti dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje yra geriau ir tiems asmenims, kurie gauna mažesnes pajamas.
“Jei žmogus tik pradeda dalyvauti darbo rinkoje ir turi pagrįstų prielaidų, kad jo pajamos augs, jam yra prasminga dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime. Visgi jei jo pajamos nedidelės ir tokios išliks ilgą laiką, reiktų pagalvoti apie tai, ar tikrai žmogus, net ir ilgą laiką dalyvaudamas antros pakopos pensijų kaupime, sukaups pakankamą sumą. (…) Dėl to gaunantiems mažas pajamas dalyvauti antroje pakopoje taip pat yra rizikinga”, – sakė V. Šapoka.
Lietuvos bankas, atlikęs tyrimą “II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų pajamoms ir valstybės finansams”, nustatė, jog dirbantiems žmonėms mokant papildomas įmokas į antros pakopos pensijų sistemą, tikėtinas senatvės pensijos dydis išaugtų nuo 15 iki 34 procentų.
Atliekant tyrimą buvo įvertinti pensijų sistemos rezultatai ir lyginami 50 tūkst. skirtingų darbo užmokesčio, pensijų fondų grąžų, draudžiamųjų pajamų ir kitų kintamųjų scenarijų atžvilgiu. Vykdant tyrimą atsižvelgta ir į ekonominius bei finansų rinkų pakilimus, nuosmukius, taip pat ir į sisteminę gyventojų pajamų riziką. Modeliuojant ateities scenarijus įvertinta ir visuomenės senėjimo bei mažėsiančios darbo jėgos įtaka ilguoju laikotarpiu.
ELTA
