Prieš devynerius metus į Pumpėnus atvykusio argentiniečio dvasininko Domingo Avelanedos Kabaniljo Lietuvoje laukė du netikėti atradimai – speiguota žiema ir Velykų margučiai. Jo gimtojoje Argentinoje Velykos būna rudenį ir dovanojami šokoladiniai kiaušiniai. Kaip Prisikėlimą švenčia popiežiaus Pranciškaus tėvynainiai?
Baiminasi pasveikinti Kalėdų proga
Prieš devynerius metus į Pumpėnus atvykusio argentiniečio kunigo Domingo Avelanedos Kabaniljo Lietuvoje laukė du netikėtumai – speiguota žiema ir Velykų margučiai.
Dvasininko gimtojoje Argentinoje net šalčiausiu metų laiku pirštinės nereikalingos, o vietoj lietuviams įprastų margučių argentiniečiai per Velykas vieni kitiems dovanoja šokoladinius kiaušinius. Tokių prieš didžiausią pavasario šventę gausu ir Lietuvos prekybos centruose.
Kunigas Domingas kasmet ruošiasi pats išbandyti marginti kiaušinius, bet Didžiąją savaitę prieš Kristaus prisikėlimo šventę dvasininką užgriūna tiek darbų, kad per devynerius metus jis taip nė karto ir nesurado laiko nudažyti nors vieną Velykų simbolį.
Dvasininkas neslepia, kad priešvelykinis laikas jam – tarsi savotiškas košmaras. Tėvas Domingas, kad nesukluptų sekmadienį per didžiąsias šv. Mišias, kartojasi liturgiją, klausosi išpažinčių, dalyvauja rekolekcijose – visą savaitę nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dvasininkas neturi kada atsikvėpti.
Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje sekmadienio rytą parapijiečius laiminsiantis kunigas prasitaria nuogąstaujantis, kad nepasveikintų susirinkusiųjų Kalėdų proga.
„Prieš trejetą metų per Kalėdas nebuvo sniego, tai per šv. Mišias susimaišiau ir pasveikinau žmones su Velykomis“, – parapijiečiams šypseną sukėlusio nesusipratimo nepamiršo klebonas Domingas.
Išsigando patekęs į Sibirą
Lietuva dar tik budinasi iš žiemos gniaužtų, o Argentinoje šiuo metu – vėlyvas ruduo. Tik ne šaltas ir niūrus, prie kokio esame įpratę.
Velykos Argentinoje karštos, ten dabar mėgaujamasi maždaug 25–30 laipsnių šiluma. Kunigas juokauja, kad tokia temperatūra – pats malonumas, o karšta tada, kai termometro stulpelis šokteli iki 45. Tokiame vasaros karštyje argentiniečiai švęsti Kalėdų važiuoja prie jūros.
„Mums atrodo kaip absurdas per televiziją rodomi filmai apie snieguotas Kalėdas“, – juokiasi Domingas.
Kai dvasininkas ruošėsi į Lietuvą, pasakoja prisiskaitęs apie ją enciklopedijoje, tačiau kai sausio 8-ąją leidžiantis lėktuvui išgirdo, kad už lango – minus 25 laipsniai, nepatikėjo.
„Žinojau, kad bus šalta. Apsirengiau, kaip man atrodė, labai šiltai – ploną striukę. Pirštinės? Šalikas? Kam tie daiktai reikalingi?! Išlipu iš lėktuvo – nežmoniškai šalta, aplinkui balta. Dieve, galvoju, kur aš patekau. Kaip Sibire“, – pirmuosius įspūdžius pamena Domingas.
Kryžiaus stotys iš gyvų žiedų
Šiluma besilepinančių argentiniečių Velykos – itin ryškios ir spalvingos. Jų švęsti Domingas su tėvais ir šeimos draugais kasmet važiuodavo į Šiaurės Argentinos nediduką Umauaca miestelį, esantį Andų kalnų papėdėje, pasienyje su Bolivija.
Į jį žmones traukia ne tik troškimas atsukti laiką atgal – iš molio sulipdytų statinių miestelis atrodo tarsi prieš 1000 metų. Pasak Domingo, jame ypač įspūdingos Didžiosios savaitės prieš Velykas iškilmės. Miestelyje įrengiamos Kryžiaus kelio stotys – Kristaus kančią vaizduojantys didžiuliai paveikslai iš gyvų gėlių žiedų.
„Iš tolo pamatęs tokį paveikslą net negalėtum pagalvoti, kad jis ne nutapytas, o sukurtas iš žiedų“, – „Sekundei“ pasakojo argentinietis.
Argentinoje įprasta Velykų rytą eiti į bažnyčią, o iš jos patraukti švęsti į restoranus. Į juos susirenka ištisos giminės, šeimos su draugais, keičiasi šokoladiniais kiaušiniais ir juos skanauja, mėgaujasi mėgstamiausiu argentiniečių patiekalu iš jautienos – asada.
Butelis vyno – trims savaitgaliams
Dvasininkas svarsto net neprisimenantis, kad kada būtų matęs prie šventinio stalo gerokai alkoholio padauginusį tautietį.
„Argentinoje tradiciškai kiekvieną savaitgalį ant pietų stalo yra raudonojo vyno, bet to paties butelio šeimai užtenka trims savaitgaliams. Jei dvidešimt vyrų susirinktų, gal visą vieną butelį ir išgertų“, – svarsto kunigas.
Domingas spėja, kad jo tautiečius nuo girtavimo galbūt atbaido klimatas.
„Argentinoje daug saulės, žmonėms nereikia dar kokių nors papildomų linksmybių, jiems ir taip gerai“, – sako dvasininkas.
Jis spėjo pastebėti, kad lietuviai gerokai įnikę į svaigalus ir per dažnai slenka į alaus barus, užuot atėję į bažnyčią.
„Lietuvoje netgi per laidotuves geriama“, – stebisi argentinietis.
Kunigas įtaria, kad tokį gyvenimo būdą suformavo pusę amžiaus trukusi sovietinė santvarka, kai nuo bažnyčios atskirti žmonės sielai peno ėmėsi ieškoti alkoholyje.
Domingas abejoja, ar šįmet argentiniečių Velykos bus dar linksmesnės, nors Prisikėlimo rytą iš Vatikano didžiąją žinią skelbs ir pasaulį laimins jų tautietis popiežius Pranciškus.
„Kad ir kokios tautybės būtų, popiežius yra visų ir visus vienodai myli“, – sako dvasininkas.
Internacionalinė šeima
Klebonas Domingas Velykų dieną po šv. Mišių prie šventinio stalo susės kartu su Pumpėnuose dirbančiu kunigu iš Brazilijos bei iš Panevėžio į Pasvalio rajono miestelį važinėjančiomis dviem vienuolėmis – ukrainiete ir brazile. Sielovada užsiėmęs kunigas tikisi, kad, kaip ir kasmet, margučių jiems prineš tikintieji. Gali būti, kad prie internacionalinės dvasininkų šeimos prisijungs ir per Velykas vieniši likę parapijiečiai. Taip jau yra ne kartą buvę per šventes. Į mažą Pumpėnų miestelį iš skirtingų kraštų suvažiavę dvasininkai perima lietuviškas tradicijas.
„Mes gyvename Lietuvoje, todėl stengiamės laikytis šitos šalies papročių. Pavyzdžiui, Argentinoje per Kūčias buvau įpratęs valgyti sočiai ir daug mėsos patiekalų. Nuo tada, kai atvažiavau į Pumpėnus, kaip lietuviai pradėjau per Kūčias laikytis pasninko. Reikia gerbti šalies, kurioje gyveni, tradicijas. Jos labai vertingos, ne šiaip atsiradusios, o susiklosčiusios per daugelį metų“, – teigė kunigas Domingas.
Išmokti lietuviškai – iššūkis
Pumpėnuose dvasininkui teko išmokti ir kitaip nei gimtinėje švęsti Velykas. Argentinoje Prisikėlimo rytą aplinkui bažnyčią neina procesijos, o šiai šventei ruošiamas Kristaus kapas – tik simbolinės dekoracijos. O Lietuvos bažnyčiose jis – kone tikras, tarsi iš tiesų jame gulėtų Jėzus.
Atvykęs į Pumpėnus kunigas Domingas pabandė atgaivinti ir seną lietuvišką paprotį, kai naktį iš Didžiojo šeštadienio į Velykų sekmadienį žmonės, seni ir jauni, ypač atėjusieji iš tolimesnių kaimų, budėdavo bažnyčiose. Nešildomoje Pumpėnų bažnyčioje pernai tikintieji ištvėrė iki antros valandos.
„Labai gaila, kad tokia graži tradicija išnyko. Manau, dėl to kalti tarybiniai laikai“, – svarsto dvasininkas.
Vietos gyventojų itin mylimam Domingui geriausias atlygis už devynerių metų darbą – gausesnės tikinčiųjų gretos.
„Dar iki galo ledo nepramušėme, bet bažnyčioje jau atsirado jaunimo“, – džiaugėsi dvasininkas. Parapijiečių pagarbą Domingas pelnė ir savo užsidegimu išmokti lietuvių kalbą. Jau po pirmųjų trijų mėnesių argentinietis Pumpėnų bažnytėlėje šv. Mišias aukojo lietuviškai. Klebonas abejoja, ar tąkart tikintieji ką nors suprato iš jo pamokslo.
„Jei jau kalbi lietuviškai, gali bet kokią kalbą išmokti. Manau, nėra nieko sudėtingesnio už lietuvių kalbą“, – tvirtina Domingas. Jis per devynerius metus kuo puikiausiai išmiklino liežuvį.
Linki apsivilkti naują drabužį
Po septynių ramybės ir laukimo savaičių gražiausios ir prasmingiausios pavasario šventės – Velykų sulaukusiems tikintiesiems klebonas Domingas linki priimti Viešpaties teikiamą malonę – tikėjimą Prisikėlimu ir amžinuoju gyvenimu.
„Šios Velykos sutampa su Tikėjimo metais. Šventajame Rašte sakoma: kam Jėzus neprisikėlė, to tikėjimas yra kurčias. Linkiu stiprinti savo tikėjimą ir įvertinti tokią didelę Dievo dovaną. Per Velykas apsivilkime naują drabužį, tik ne kūno, o sielos. Man Velykos – didžiausia katalikų šventė. Man gera, kad žmonės prisimena Dievą, ir malonu bažnyčioje matyti tuos, kurie nebuvo atėję visus metus“, – tvirtina Lietuvą savo namais vadinantis argentinietis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
