Pavasaris kai kuriems žmonėms žada nepatogumus dėl prasidedančių sezoninių alergijų. Alerginė sloga (kitaip dar vadinama šienligė, alerginis rinitas, polinozė) kasmet prasideda panašiu metu – kovo pabaigoje, o jos požymiai gali tęstis iki pat rudens pabaigos.
Alergija – tai stipri, neįprasta organizmo reakcija, atsakas į iš aplinkos patekusią medžiagą. Žmogaus organizme prieš įprastines aplinkos medžiagas ima gamintis tam tikrų baltymų – imunoglobulinų E. Jie gaminasi tame organizme, kuris turi įgimtą polinkį iškreiptai reaguoti į alergenus. Alergija dar vadinama civilizacijos liga, ją lėmė pasikeitęs gyvenimo būdas, urbanizacija, aplinkos užterštumas.
Alergija pasireiškia patiems įvairiausiems dalykams: dulkėms, augalams, maistui, aplinkos taršai, gyvūnams, vaistams, sintetikai ir pan. Alerginės reakcijos gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.
Žmogaus imuninė sistema maistą suvokia kaip kenksmingą dalyką organizmui. Dažniausiai alergiją išprovokuoja šie maisto produktai: kviečiai, sojos, riešutai, pienas, kiaušiniai, žuvis, citrusiniai vaisiai. Maisto alergiją atpažįstama iš šių požymių: patinsta gerklė, darosi sunku kvėpuoti, skauda pilvą, išberia odą ar prasideda egzema, svaigsta galva, viduriuojama, vemiama.
Kontaktinę alergiją išprovokuoja organizmo reakcija į chemines medžiagas, sintetiką, vabzdžių įkandimus, kontaktą su gyvūnais. Simptomai: paraudusi oda, niežulys, išbėrimas.
Įkvepiamoji alergija pasireiškia, kai žmogus įkvepia tam tikrų medžiagų, į kurias jo organizmas reaguoja priešiškai. Alergines reakcijas gali sukelti dulkių erkutes, oro teršalai, žiedadulkės. Šios alergijos simptomai: niežti akių vokus, akys parausta, peršti, ašaroja, vargina priepuolinis čiaudulys, sloga, sunkiau kvėpuoti pro nosį. Nosis užburksta, patinsta, niežti. Dėl slogos susilpnėja uoslė.
Tai vadinamoji šieno, pavasario ir vasaros sloga. Ją sukelia patekę į nosies gleivinę medžių, varpinių žolių ir piktžolių žiedadulkių alergenai. Šienligei būdingas sezoniškumas. Žiedadulkėms alergiškas žmogus prasčiau jaučiasi saulėtą, karštą ir vėjuotą dieną, geriau – vėsiu, lietingu oru. Šienlige gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai ji prasideda ikimokyklinio amžiaus vaikams. Miesto gyventojams šis negalavimas nustatomas kelis kartus dažniau nei gyvenantiesiems kaime. Nors kaime žiedadulkių ir daugiau, miestuose jos susimaišo su išmetamosiomis automobilių dujomis, kitais teršalais ir dar labiau dirgina kvėpavimo takus.
Alergenų įjautrintas organizmas reaguoja ne tik į pačias žiedadulkes. Tuo metu reikia vengti bet kokio maisto, bet kokių kosmetikos priemonių, kurių sudėtyje yra to augalo dalelių – nesvarbu, ar tai beržų pumpurų arbata, ar vaistažolių ekstraktų turintis veido kremas.
Be abejo, pavasarį norisi į namus įleisi gryno oro, saulės ir šilumos. Tačiau vėdinti kambarius saugu tik anksti rytą ar vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios.
Nesvarbu, ar ryte plieskia saulė, ar oras apsiniaukęs, medžių žydėjimo laiku kasdien patariama nešioti akinius. Prieš einant į lauką nosies vidų reikėtų patepti apsauginiu tepalu.
Ne kiekvienas turime galimybę tuo metu atsitraukti nuo darbų ir išvažiuoti ten, kur saugiau. Todėl kasdien rankinėje turėtų būti steroidinių akių lašų, kurie apramina akių gleivinę, nosies lašų, antihistamininių vaistų.
Jei nežinote, kam alergiški, galite atlikti specialius tyrimus ir tada lengviau kovoti su alergine reakcija. Alergija gydoma specialiais medikamentais, jie sumažina alerginius simptomus, stiprina imuninę sistemą.
Parengė A. Kuzmienė,
rajono Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė
