Ekstrasistolija dažnai vadinama kosmetine aritmija, šitaip pabrėžiant, jog ji nekelia didelio pavojaus. Vis dėlto pasireiškus jos požymiams neatidėliokite vizito pas gydytoją.
Požymiai
Paprastai su šia problema susidūrę žmonės sako, jog patiria tokį jausmą, lyg trumpam būtų sustojusi širdis. Kartais gali trūkti oro.
Taip yra dėl per dažnų širdies susitraukimų. Širdyje kyla impulsas, todėl vienas dūžis įvyksta anksčiau nei reikia, o kitas laiku. Atitinkamai pauzė tarp susitraukimų pailgėja, todėl ir kyla nemalonių pojūčių.
Ekstrasistolija – labiausiai paplitusi aritmijos rūšis. Tokie širdies susitraukimai būna 70–80 proc. vyresnių nei 50 metų žmonių. Per dažnų širdies susitraukimų pasitaiko ir jauniems žmonėms, net sportininkams, kurių širdis treniruota. Todėl daugelis mano, jog tokie ritmo sutrikimai nepavojingi. Tačiau tai nevisiškai taip. Ekstrasistoliją gali sukelti įvairios priežastys, atitinkamai jos pasekmės gali būti skirtingos.
Gydyti ar negydyti?
Jeigu ritmo sutrikimai itin reti, vienetiniai ir žmogus neturi jokių kitų širdies problemų, ekstrasistolijos gydyti tikrai nereikia. Tokiais atvejais ji vadinama funkcine.
Ji gali pasireikšti dėl per didelio kavos ar alkoholio vartojimo, streso. Moterims dažnai ekstrasistolijos atvejų pasitaiko per mėnesines.
Sergantieji vegetatyvine kraujagyslių distonija turi polinkį į ekstrasistoliją. Beje, jie itin sunkiai pakelia neritmiškus širdies dūžius.
Pastariesiems reikėtų sveikai gyventi, mažiau nervintis, atsisakyti tokių stimuliatorių kaip kava ir alkoholis – ir viskas turėtų susitvarkyti. Padės ir atitinkami magnio ir kalio turtingi produktai: kruopos, džiovinti abrikosai, citrusai, lapinės salotos, persimonai.
Vaistus vartoti būtina, jei žmogus serga kitomis širdies ligomis: kitokia aritmija, išemine širdies liga, kardiomiopatija, turi širdies ydą. Šiuo atveju iš pažiūros nekenksmingos ekstrasistolės – neritmiški širdies susitraukimai – gali pasunkinti širdies ligą ar net kelti pavojų gyvybei. Tad pagal galimybes reikia tai gydyti.
Gydymas būtinas ir tuomet, jei per dieną žmogui būna apie 200 ekstrasistolių. Netgi jei širdies pažeidimų nėra, tokie dažni permušimai gali bloginti žmogaus gyvenimo kokybę. Be to, per ekstrasistoles iš širdies išteka mažiau kraujo, todėl pablogėja daugelio organų, taip pat ir smegenų, aprūpinimas krauju.
Gydyti reikia, bet ne širdį. Kartais pats širdis apmirimas gydymo nereikalauja, tačiau tai gali būti kitos ligos, kurią būtina gydyti, požymis. Pavyzdžiui, ekstrasistolės dažnai pasireiškia sergant hipotireoze – skydliaukės hipofunkcija. Skydliaukė gamina per daug hormonų, organizmas nuodijamas, o širdis į tai reaguoja.
Nedideli ritmo sutrikimai – priežastis pagalvoti apie stuburo kaklinės dalies osteochondrozę, taip pat tai gali būti neurozė. Tada reikia pašalinti pagrindinę problemą: sureguliuoti skydliaukės veiklą, atpalaiduoti raumenų spazmus kaklo srityje, išgerti kursą raminamųjų vaistų. Po viso šito širdis turėtų imti plakti normaliai.
Kad nekiltų painiavos
Variantų daugybė, tad savarankiškai nuspręsti, ar pavojingi širdies permušimai, gali būti problemiška. Kardiologai sutaria dėl vieno: jei nuolat juntate širdies dūžius, o po jų būna pauzės, geriau ne spėlioti, o eiti pas gydytojus.
Tai svarbu dar ir dėl to, jog ne viskas, kas atrodo kaip širdies apmirimas, yra ekstrasistolės.
Pavyzdžiui, daugelis žmonių painioja su permušimais širdies skausmus (dažniausia tai reikalauja gydymo) arba tarpšonkaulinę neuralgiją.
Painiavos išvengti padės paprasčiausia elektrokardiograma, jei ekstrasistolės dažnos, šio tyrimo pakaks joms nustatyti.
Parengė A. Kaminskienė
