Ūkininkams valdžia atrišo rankas vos dienai ar kelioms pasisamdyti darbininkų ne pagal darbo sutartį, o brūkštelėjus paprasčiausią čekį už suteiktas paslaugas. Įstatymo iniciatoriai skaičiuoja, kad padienius darbininkus legaliai samdyti galėsiantys ūkiai sukurs apie dešimt tūkstančių naujų darbo vietų. Kodėl žemdirbiai tuo netiki?
Leis užsidirbti
Nelegalus ūkiuose gaudžiusi valstybė žemdirbiams atrišo rankas. Ūkininkai galės vos dienai ar kelioms pasisamdyti darbininkų ne pagal darbo sutartį, o už paslaugas brūkštelėję paprasčiausią čekį.
Įstatymo iniciatoriai skaičiuoja, kad padienius darbininkus legaliai samdyti galėsiantys ūkininkai sukurs apie 10 tūkst. naujų darbo vietų – Lietuvos braškynuose nugaras per vasarą lenks iki šiol Danijos ūkiuose per atostogas uždarbiavę pedagogai, menkai uždirbantieji prisidurs savaitgaliais ūkininkų laukuose rinkdami akmenis ar ravėdami kilometrines vagas.
Politikų optimistinėmis prognozėmis kai kurių ūkių savininkai abejoja. Mat ne tik mokytojai, bet ir bedarbiai socialinių pašalpų gavėjai vargu ar legaliai lenks nugarą kad ir už pusšimtį litų per dieną.
Galimybė užsidirbti
Jau nuo balandžio 1-osios ūkininkams ir žemės ūkiu bei miškininkyste besiverčiantiems juridiniams asmenims nebereikės ilgų biurokratinių procedūrų įdarbinant samdinį kelioms dienoms.
Darbdaviui tereiks tą pačią dieną užpildyti čekį iš Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelės ir ne vėliau nei iki kito mėnesio 15-os dienos apie padienį darbininką pranešti „Sodrai“ bei už jį sumokėti sveikatos draudimo įmoką.
Padieniu darbininku dirbti įstatymas leidžia ribotą laiką. Pagal tokius kvitus darbininkas to paties darbdavio ūkyje negali triūsti ilgiau nei 60 dienų per metus, o jei dirba pas kelis – ne ilgiau nei 90 dienų.
Čekių sistema būtų naudinga ir valstybės remtiniesiems. Bedarbis, registruotas darbo biržoje, taip uždarbiaudamas neprarastų socialinių išmokų, nebent jei padienio darbininko metinis uždarbis viršys 6000 Lt.
Tada atlygis bus apmokestintas gyventojų pajamų mokesčiu bei įskaitomas į gaunamas pajamas apskaičiuojant socialines pašalpas.
Talkino draugai
Supaprastinta pagalbinių darbuotojų įdarbinimo tvarka leido lengviau atsikvėpti pavasario darbymečiui besiruošiantiems žemdirbiams.
„Kai išgirdau apie įstatymą, sakiau: atėjo šventė į ūkininkų kiemą. Pagaliau valdžia susiprato, nors jau prieš dešimt metų tą reikėjo padaryti“, – tvirtino Ramygalos krašto ūkininkė Salvina Kievinienė.
Sudėtinga įdarbinimo tvarka buvo viena iš priežasčių, privertusių ramygalietę prieš keletą metų sumažinti ūkį.
Apie 40 ha valdanti ūkininkė verčiasi grūdinėmis kultūromis ir daržininkyste – laukuose užaugintus agurkus tiekia Kėdainių konservų fabrikui.
„Laukuose natūraliai užauginti agurkėliai – patys tinkamiausi raugti. Tik Lietuvoje labai mažai ūkininkų taip augina, todėl įmonė tiekėjų ieško Lenkijoje“, – „Sekundei“ pasakojo S. Kievinienė.
Atsiradus galimybei greitai ir paprastai trumpam įdarbinti samdinį, ūkininkė svarsto padidinti agurkų plantacijas.
Du nuolatinius darbininkus samdančios S. Kievinienės teigimu, be papildomos darbo jėgos daržovių ūkyje sunku išsiversti.
„Prireikia 10–15 žmonių skubiai, per dvi ar tris dienas, apsodinti daigais kelis hektarus arba ravėti“, – teigė S. Kievinienė.
Dar galiojanti senoji įdarbinimo tvarka pernelyg sudėtinga. Ūkininkas privalo pranešti „Sodrai“, kada jis tiksliai ketina įdarbinti pagalbininką. Tačiau jei pirmą darbo dieną lyja, akmenų rinkti ar po atviru dangumi ravėti priimtas samdinys nieko neveikia.
S. Kievinienė pasakoja iki šiol iš padėties bandydavusi suktis prie darbų pasitelkdama draugus ir artimuosius.
„Nelegaliai priimti dirbti žmogų bijom ir mes, ir jis pats. Net kai į talką draugai suvažiuodavo, žvilgčiodavom per petį bijodami Darbo inspekcijos“, – pasakojo ūkininkė.
Galvos skausmas – stikliuko mėgėjai
Nemažą daržovių ūkį turinti Milda Mikelionienė iš Upytės irgi neišsiverčia be papildomų darbo rankų.
„Visur žemės ūkyje, o ypač daržininkystėje, būna metas, kai nėra ką veikti. Nuo balandžio sandėliai tušti ir iki liepos samdinių beveik nereikia. Kad nuolatinius darbininkus išlaikytume, jiems ir atostogas tada duodame, ir visaip sukamės. Bet kai užeina darbymetis – reikia greitai nuravėti ar derlių nuimti, nuolatinių nebeužtenka“, – pasakojo M. Mikelionienė.
Ūkininkams bene didžiausias galvos skausmas – stikliuko mėgėjai. Tokie samdiniai padirba porą trejetą dienų, o ketvirtąją ir nebepasirodo. Oficialiai juos įdarbinusiems ūkininkams tada tenka tvarkyti atleidimą, ieškoti girtuokliams pamainos ir iš naujo pradėti įdarbinimo procedūrą. Čekiai darbdaviams leis pasisamdyti darbininką nors ir vienai dienai.
„Tie kvitai labai supaprastins įdarbinimo reikalus, bus daug greičiau ir paprasčiau“, – mano M. Mikelionienė.
Aplenkė kaimynes
Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kur žemdirbiai trumpalaikiams sezoniniams darbams negalėjo lengvai įdarbinti samdinių. Tokios galimybės dar neturi Latvija ir Estija.
Vienas iš šio įstatymo iniciatorių, buvęs žemės ūkio ministras, dabartinis Seimo narys Kazys Starkevičius skaičiuoja, kad įsigaliojus supaprastintai įdarbinimo tvarkai žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje bus sukurta apie 10 tūkst. naujų darbo vietų. „Dabar mokytojai per vasaros atostogas, užuot važiavę į Daniją, galės braškes skinti Lietuvoje“, – vieną iš galimybių mato K. Starkevičius.
Jo nuomone, padienius darbininkus ūkininkai samdydavo ir iki šiol, tik tą darė nelegaliai.
Darbo čekių įstatymą buvo planuota patvirtinti dar praėjusios kadencijos Seime. Anot K. Starkevičiaus, to nespėta padaryti sulaukus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasipriešinimo.
„Ji nesuprato, kad taip skatino nelegalų darbą“, – mano K. Starkevičius.
Anot jo, įstatymo projektas buvo rengiamas remiantis ES senbuvių Prancūzijos ir Austrijos patirtimi.
Pastarojoje šalyje, parlamentaro teigimu, čekių tvarka galioja netgi įdarbinant namų tvarkytojas. K. Starkevičius tikisi tokią praktiką pritaikyti ir Lietuvoje. Dar Seimo pavasario sesijoje politikas rengiasi siūlyti įstatymo papildymą.
„Kodėl sveikatos turinti lopšelio-darželio auklėtoja negalėtų po darbo prisidurti tvarkydama namus?“ – mano seimūnas.
Nebus norinčiųjų dirbti
Buvusio žemės ūkio ministro kalbos apie sumažėsiantį nedarbą neįtikina pačių darbdavių.
„Nedirbančiųjų kaime yra, bet nėra kas dirbtų. Tie, kurie nori, jau įdarbinti pagal sutartis. Upytėje nesurinkčiau net penkių darbininkų, kurie eitų akmenų rinkti. O jau 30–40 metų žmonės tikrai neis dirbti padieniais“, – mano Upytės eksperimentinio ūkio direktorius Audrius Zalatoris.
Anot jo, besikratantieji darbo į ūkius neis ne tik už minimalų atlygį, tai yra 5,15 Lt už valandą, bet ir didesnį užmokestį.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai nesiima vertinti, kokios bus naujojo įstatymo pasekmės. VDI Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotojo Vaido Pauliuko nuomone, ar ūkiuose sumažės nelegalų, priklausys nuo ūkininkų sąžinės.
Praėjusiais metais Panevėžio apskrityje žemės ūkio sektoriuje nustatyta 15 nelegalaus darbo atvejų. V. Pauliuko teigimu, nelegaliai darbininkus samdę ūkininkai kaip susitarę teisinosi nespėję oficialiai įdarbinti tik pirmą dieną triūsiančiųjų.
Šiuo metu Panevėžio rajone oficialiai darbo neturi 3400 gyventojų, tai yra 14,4 proc. darbingo amžiaus žmonių. Mieste registruota 7600 bedarbių – nedarbo lygis siekia 12,5 proc.
Socialinėms pašalpoms rajono Savivaldybė pernai išleido 9,5 mln. Lt, miesto – daugiau nei 22 mln. Lt.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
