Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministrai paskelbė norintys padaryti galą vadinamajam pašalpų turizmui. Šioms šalims įgriso atvykėliai iš kitų ES valstybių, kurie neva išnaudoja dosnias jų socialinės apsaugos sistemas.
Keturi ministrai ketina laišku kreiptis į Europos Komisiją (EK), kad ši padėtų išspręsti problemą. Jie žada siekti, kad šis klausimas ant Europos pareigūnų posėdžių stalų patektų jau vasarą. „Kol kas tai yra keturių šalių iniciatyva, dar pamatysime, kas nutiks per ateinančias savaites ar mėnesius“, – naujienų svetainei „EUobserver“ sakė su keturių valstybių iniciatyva susipažinęs ES diplomatas.
Akivaizdu, kad ši austrų, vokiečių, olandų ir britų iniciatyva gali būti nutaikyta į Rumunijos ir Bulgarijos piliečius. Šios dvi valstybės į ES įstojo 2007 m. Kitąmet baigs galioti joms taikomi apribojimai, tad turtingesnės šalys baiminasi, kad jas užplūs bulgarai ir rumunai bei ims melžti pašalpas dalijančias institucijas.
Minėto diplomato teigimu, jau dabar kai kurie rumunai ir bulgarai atvykę į turtingesnes ES valstybes suskumba prašyti pašalpų: „Po kelių savaičių jie pareiškia, kad neturi pakankamai pajamų, ir prašo skirti jiems pašalpas.“ Tokie Vokietijos miestai kaip Manheimas, Diuseldorfas, Berlynas ir Miunchenas esą tvarkosi su šimtais panašių atvejų.
Austrija, Vokietija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė kol kas siūlo dvi idėjas, kaip būtų galima kovoti su dosnumu piktnaudžiaujančiais atvykėliais. Pirmoji – rasti būdų kovoti su aukštu skurdo lygiu kitose valstybėse narėse. Antroji – ieškoti priemonių, kurios neleistų žmonėms piktnaudžiauti pašalpomis, bet nevaržytų jų judėjimo laisvės.
Tiesa, nors ir kalbama apie priemonių, kurios neribotų judėjimo laisvės, paiešką, galima prisiminti, kad šią galimybę jau senokai nori apriboti Jungtinė Karalystė. Vokietijos ir kitų valstybių sprendimas paremti iniciatyvą dėl pašalpų gali rodyti, kad Londono pastangos pamažu įgyja galios.
Tačiau į tokią keturių šalių užmačią EK kol kas, regis, žiūri gana skeptiškai. EK atstovas Jonathanas Toddas patikino, esą kol kas jokia ES narė, įskaitant ir Jungtinę Karalystę, nepateikė įrodymų, kad užsienio piliečiai gyvenimui sąmoningai renkasi šalį atsižvelgdami į jos socialinės apsaugos sistemos dosnumą.
Briuselis taip pat pakartojo prieštarausiantis norams keisti laisvo žmonių judėjimo taisykles. Esą jau ir taip yra priemonių, leidžiančių deportuoti užsienio valstybės pilietį, jeigu šis išnaudoja šalies socialinės apsaugos sistemą, kaip rašė „Financial Times“.
„The Economist“ citavo Darbo ir pensijų departamento analizę, paremtą 2011 m. duomenimis, atskleidžiančią, kad kitų ES šalių gyventojai, apsistoję Jungtinėje Karalystėje, negauna daugiau pašalpų nei vietos gyventojai.
