Svarbiausias ir didžiausias Lietuvos krepšinio laivas skęsta. Kauno „Žalgiris“ ne tik beveik prarado visas viltis žengti toliau Eurolygoje, bet ir yra krečiamas drugio komandos viduje.
Pirmadienį iš Kauno išskrido pirma kregždė – klubą paliko puolėjas Tremmellas Dardenas. Jis, pasinaudojęs galimybe vienašališkai nutraukti sutartį, išvyko į pastarųjų „Žalgirio“ varžovų Eurolygoje – Madrido „Real“ – stovyklą. Spaudoje pasirodė pranešimų, kad pasiūlymų iš kitų klubų jau yra sulaukęs ir Kšyštofas Lavrinovičius. Nereikia daug svarstyti, kad suprastum, jog kitų krepšininkų agentai taip pat nesėdi rankų sudėję ir bando rasti sprendimą, kaip iš griūvančio Lietuvos sporto pasididžiavimo ištraukti savo jau keturis mėnesius algų negaunančius auklėtinius.
Gelbėtojas, iškasęs dar gilesnę duobę
2009 m. bankininkas Vladimiras Romanovas išgelbėjo „Žalgirį“ nuo bankroto, įsigydamas generalinį klubo akcijų paketą. Nors per tą laiką netrūko kontroversiškų savininko sprendimų ir teiginių, buvo ramu bent dėl vieno dalyko – „Žalgiris“ išliko, laikosi ir greičiausiai išsilaikys dar ne vienus metus.
Vis dėlto šiemet realybė pasirodė esanti kiek kitokia. Prieš šį sezoną surinkęs stipriausią sudėtį nuo čempioniškojo 1998–1999 m. sezono V. Romanovas, pasirodo, įklampino klubą į dar didesnes skolas. Galima manipuliuoti tuo, ką jis manė apie savo valdomą stipriausią Lietuvos krepšinio klubą ir kokie buvo (ar bus) apskritai jo tikslai sporte. Tačiau faktas – „Žalgiris“ šiuo metu vėl merdi. Žinoma, apie bankrotą, kaip buvo spėliojama prieš ketverius metus, kalbėti dar nėra pagrindo. Tačiau dabar Kauno klubas vėl panašus į mirties patale gulintį ligonį, kuriam verkiant reikia donoro.
Pats V. Romanovas po to, kai buvo nacionalizuotas jo valdomas Ūkio bankas, kaltino visus iš eilės sakydamas, jog tai susidorojimas. Tačiau, atrodo, jis atvirai nusispjovė ant „Žalgirio“. „Aš nežinau, kas ten vyksta, ir nelabai domiuosi“, – nesikuklindamas rėžė kontroversiškasis verslininkas.
Nors jis dievagojasi nebeturįs jokios įtakos klubo valdymui, visgi viena su V. Romanovu siejamų įmonių yra formali „Žalgirio“ arenos savininkė ir tai yra pagrindinis saitas, jungiantis verslininką su Kauno klubu. Saitas, kuris laiko pririšęs ir didžiąją dalį dabartinės komandos vadovybės.
Kaip šuo ant šieno
Kauno „Žalgirio“ skolos šiuo metu atvirai neskelbiamos, tačiau pats klubas pripažįsta, jog krepšininkai atlyginimų negauna apie keturis mėnesius – nuo praėjusių metų pabaigos. Įdomiausia tai, kad „Žalgirio“ vadovybė jau atmetė du paramos pasiūlymus. Savo pagalbą siūlė Ukrainos bankas „PrivatBank“ ir garsus Lietuvos pokerio žaidėjas, verslininkas ir sporto rėmėjas Antanas Guoga. Abu pasiūlymai buvo lyg šauksmas tyruose ir atsimušė į kietą Kauno klubo vadovų „ne“.
Kodėl skęstantis nesigriebia pagalbos šiaudo? Juk tokiomis aplinkybėmis bet kuri komanda išskėstomis rankomis sutiktų visus paramos siūlytojus, kad tik finansinė (ir psichologinė) klubo situacija pagerėtų. Ar tikrai verta atmesti A. Guogos žodžius, jog nematomas vadeles vis dar tampo tas pats neva visiškai pasitraukęs V. Romanovas? Jei visgi taip yra, susidarė padėtis, kurią galima pavadinti „šunimi ant šieno“: nei pats valgo, nei kitam duoda, tik kanda visiems, bandantiems priartėti.
Vyriausiasis treneris Joanas Plaza teigė, kad bet kuriuo atveju yra pasiryžęs likti komandoje ir visomis priemonėmis stengtis išlaikyti žaidėjus. Tačiau kartą jam jau nepavyko – „žaliuosius“ paliko T. Dardenas. Kaip bus su kitais? Viskas turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
Gelbėja savo kailį?
Pats J. Plaza nuolat tvirtino, kad didžiuojasi būdamas Kaune ir su šia komanda nori pasiekti daug. „Žalgirio“ laikinoji direktorė Angelė Dementavičiūtė apie A. Guogą sakė, jog jis tiesiog nori reklamos sau, tačiau apie „Žalgirio“ vairininką (kad ir kaip skaudėtų širdis) galima pasakyti tą patį. Jis greičiausiai pats supranta, kad visi nacionaliniai čempionatai jau eina į pabaigą, o Eurolygos komandos jis treniruoti jau negalės. Todėl savo nuolat deklaruojama ištikimybe klubui jis, be abejo, stengiasi užsidirbti lojalaus ir atsidavusio trenerio reputaciją, kuri tikrai padės jam kitais metais ieškant naujos darbo vietos.
O žaidėjai, jei neįvyks stebuklas ir Kauno klubui vis dėlto nepavyks iškopti į Eurolygos ketvirtfinalį, greičiausiai taip pat paliks komandą. Žinoma, ne visi. Žvilgsnis pirmiausia krypsta į legionierius ir į lietuvius komandos lyderius. Broliai Lavrinovičiai, Oliveris Lafayette’as, pagaliau sirgalių numylėtinis Marko Popovičius yra žmonės ir žino, jog meilės nepakanka. Reikia pinigų tam, kad galėtum užsidirbti iš savo karjeros ir, perfrazuojant J. Plazos žodžius, susimokėti už elektrą.
Net jei dauguma žaidėjų liks komandoje iki sezono pabaigos ir kovos dėl VTB bei LKL čempionų titulų (o „Žalgiris“, išgyvendamas kone tragišką laiką, pripažinkime, kovoja pavydėtinai), vasarą klubo vadovai bet kokiu atveju turės versti naują lapą – kurti planus, kaip surinkti finansines galimybes atitinkančią komandą, ir dar kartą nenuvilti gerbėjų.
