Paskutinį 2012 m. ketvirtį recesija euro zonoje buvo didesnė, negu manyta, ji ES BVP sumažino 0,6 proc., o ir judėjimas atsigavimo link buvo kur kas vangesnis, nei tikėtasi. Euro zonos ekonomika neturėtų pradėti augti anksčiau nei antrą 2013 m. ketvirtį, tačiau vidutinis metinis BVP šiais metais neturėtų pakisti.
Europos Komisija atnaujintose prognozėse mato dar pesimistiškesnį scenarijų – BVP turėtų susitraukti 0,3 proc. Didesnį „Danske Bank“ analitikų optimizmą lėmė palyginti gera Vokietijos ekonomikos padėtis ir teigiami Kinijos ekonomikos atsigavimo ženklai. Pagrindinis euro zonos augimą skatinantis veiksnys ir toliau išliks didėjantis eksportas. O fiskalinės konsolidacijos poreikis ir silpnai atsigaunantis kreditavimas mažins vidaus paklausos vaidmenį.
„Danske Bank“ analitikai išlaiko prognozes, kad Europos centrinis bankas (ECB) nekeis bazinių palūkanų normų iki 2015 m. pradžios. Pagrindinė priežastis – gana aiški ECB vadovo Mario Draghi nuostata, kad dabartinės euro zonos problemos nėra pakankamas veiksnys mažinti palūkanų normas. Kita vertus, tai yra indikacija, jog ECB tiki, kad į euro zoną sugrįš augimo tendencijos.
Dvi didžiausios Bendrijos narės Vokietija ir Prancūzija pasuko skirtingais ekonominio atsigavimo keliais. Vokietijoje matomas stiprus augimo pakilimas, o prancūzų ūkis, kaip išduoda pagrindiniai gamybos ir paslaugų PMI indeksai, ir toliau sukasi tarp recesijos girnų. Priežastys – fundamentalūs ekonomikos skirtumai. Vokietijos ekonomika pasižymi dideliu atvirumu ir eksporto orientacija į sparčiai augančias rinkas, o Prancūzijos ekonomikos variklis – valstybės išlaidos. Todėl didėjantis poreikis imtis papildomų fiskalinio griežtinimo priemonių, silpnėjanti nekilnojamojo turto rinka ir potencialios bankų sektoriaus problemos mažina finansų rinkų pasitikėjimą Prancūzijos ekonomika.
2012 m. Lietuvos BVP augo bene labiausiai ES – prieaugis siekė 3,6 proc. – ir nusileido tik Latvijos. Panašios tendencijos turėtų laikytis ir šiais metais – tikimasi 3,5 proc. BVP prieaugio. Kaip jau tapo įprasta, šalies ekonomikos augimo stimulą palaikė eksportas. Sparti praėjusių metų eksporto plėtra buvo kiek netikėta, bet teigiama staigmena. Vidutinis metinis eksporto prieaugis 2012 m. siekė daugiau kaip 11 proc. Aukštą augimo tempą lėmė eksporto plėtra į mažai euro zonos krizės paliestas Rusiją, Vokietiją ir Lenkiją bei išskirtiniai žemės ūkio rezultatai. Visgi lėtas investicijų atsigavimas (praėjusiais metais jos netikėtai sumažėjo 2,5 proc.) gali apsunkinti tolesnę eksporto plėtrą, tačiau eksporto indėlis į Lietuvos ekonomiką išliks teigiamas ir sieks 5,3 proc.
Vienas prioritetinių kelių pastarųjų vyriausybių tikslų – įsivesti eurą. Dabartinė Vyriausybė euro tikisi 2015 m. Tačiau infliacija, kaip ir 2007 m., taip ir dabar gali tapti pagrindiniu kliuviniu įsivesti eurą. Infliacija 2013 m. balandį–2014 m. kovą sieks apie 2,9 proc. ir teoriškai neturėtų viršyti Mastrichto kriterijaus. Tačiau, siekiant apsisaugoti nuo žalingo išorės veiksnių poveikio, būtina atitinkama reguliuojamų kainų strategija. Panašios politikos laikėsi ir Latvija – 2013 m. ji sumažino reguliuojamas dujų bei centrinio šildymo kainas.
Latvijos ekonomika 2012 m. augo sparčiausiai iš visų Europos šalių – šalies BVP padidėjo 5,6 proc. Augimas Latvijoje buvo labiau subalansuotas nei Lietuvoje – ekonomikos ekspansiją palaikė ne tik eksportas (10 proc.), bet ir sparčiai augusi vidaus paklausa. Tačiau ji šiais metais turėtų susilpnėti, o tai lems ne tokią stiprią ekonomikos plėtrą, iki 3,5 proc. Nors Latvijos eksportas ir toliau rodys gerus rezultatus, išlieka nemaža eksporto smukimo rizika – euro zona ir šiemet neatsigaus, o vienkartinis poveikis, kuris pernai palaikė spartų Latvijos eksporto augimą, vargu ar pasikartos.
Praėjusiais metais nuo 22 iki 21 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokestis stipriai paveikė ir infliacijos lygį – 2012 m. ji siekė tik 2,3 proc. Be to, tolesnį kritimą palaikys sumažintos energijos išteklių kainos. Įvertinus naujausius vartotojų kainų indekso duomenis, Latvijai pavyks įgyvendinti Mastrichto infliacijos kriterijų, o jau šių metų vasarą turėtų paaiškėti, ar Latvija nuo 2014 m. sausio taps visateise euro zonos nare.
Estija, viena naujausių euro zonos narių, praėjusiais metais išlaikė augančią ekonomiką – BVP prieaugis siekė 3,2 proc. Estijoje vidaus paklausa kilo ypač sparčiai. Pagrindinis veiksnys buvo tikrai išskirtinis investicijų augimo tempas (21 proc.), kurį iš esmės lėmė ES struktūrinės paramos panaudojimas. Nepaisant išskirtiniu tempu augusių valstybės investicijų, Estijai greičiausiai pavyks išlaikyti beveik subalansuotą biudžetą. Investicinės išlaidos buvo finansuojamos realizavus vadinamuosius apyvartinius taršos leidimus. Eksporto tendencijos taip pat buvo teigiamos (6 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės šalių ir euro zonos ūkiai buvo nusilpę, Estijos eksportuotojai laimėjo prekių srautus nukreipę į kaimynę Rusiją. Tokie pokyčiai teigiamai atsilieps šalies ekonomikos rodikliams – prognozuojama, kad ši rinka šiemet augs 3,3 proc.
Teigiamas infliacijos mažėjimo tendencijas šiais metais slopins didesnės elektros kainos. Nors 2013 m. sausį atsivėrusi elektros energijos rinka išaugino elektros kainas, jų poveikis prekių kainoms buvo gerokai mažesnis, nei manyta, o infliacija šiemet sulėtės iki 2,9 proc. 2014-ieji ir 2015-ieji turėtų būti dar džiugesni – vartotojų kainų indeksas atitinkamais metais augs tik 1,5 ir 1,6 proc.
