Jeigu reikėtų įvardyti populiariausias krepšinio varžybas JAV, kurį variantą pasirinktumėte? NBA finalo seriją? Ne. Tai – NCAA atkrintamosios rungtynės.
Kovo viduryje visada prasidedantis stipriausių studentų krepšinio komandų rungtynių maratonas tęsiasi vos porą savaičių. Tačiau jis tuo metu yra svarbiausias sporto žiniasklaidos objektas ir krepšinio mėgėjų renginys. Sausakimšos arenos ir nesuvokiamos emocijos. Lietuvoje panašiai būna tada, kai žaidžia vyrų krepšinio rinktinė.
68 komandos iš visų NCAA pirmojo diviziono konferencijų šiemet varžysis jubiliejinį 75 kartą. Suskirstytos poromis pagal pasirodymą jos „vieno minuso“ sistema (pralaimi – iškrenti iš tolesnių varžybų) išsiaiškins stipriausią studentų lygos ekipą.
Paties žodžių junginio „kovo beprotybė“ kilmė aiškinama įvairiai. Žinoma, per atkrintamąsias varžybas visur būna beprotiškai karšta. Vis dėlto vyrauja teorija, kad pavadinimas buvo perimtas iš Kanados politikų žargono. Kanadoje vyriausybės finansiniai metai prasideda balandžio 1 d., todėl biudžeto skirstymas, planavimas ir tvirtinimas kovą buvo apibrėžtas kaip beprotiškas.
Kovo beprotybės sistema sudėtingoka. NCAA pirmajame divizione yra 31 konferencija. Konferencijų nugalėtojai automatiškai keliauja į atkrintamąsias rungtynes, o likusios 37 ekipos atrenkamos NCAA komiteto pagal sezono rezultatus. 60 komandų startuoja tik nuo antrojo rato, nes pirmajame varžosi tik aštuoni universitetai, iš kurių toliau keliauja keturi. Vėliau 64 komandos suskirstomos į 4 regionus. Štai tada ir prasideda tikroji beprotybė.
Kodėl NCAA atkrintamosios varžybos tokios populiarios JAV? Iš esmės studentų sportas ten sulaukia nemažai dėmesio, nes, skirtingai nei profesionalų, komandos ten yra daugiau nei tik komandos. Tai yra mokymosi įstaigų, kuriuose paskaitas lanko arba lankė tūkstančiai žmonių, reprezentacinės ekipos, tad sirgaliai serga ne tik už žaidėjus, bet ir už savo alma matter. Neretai komandose žaidžia bendramoksliai, pažįstami ar giminaičiai, tad universitetas, kurį įsuko kovo beprotybė, sutraukia dar didesnes minias aistruolių ir sulaukia didžiulio dėmesio bent jau savo regione. Ypač, jei komandos aukštoji mokykla įsikūrusi nedideliame mieste.
Vis dėlto dažniausiai NCAA čempionų trofėjus atitenka didiesiems universitetams, kurie turi dešimtis tūkstančių studentų, milžinišką žaidėjų pasirinkimą ir, aišku, minias gerbėjų. Per visą istoriją daugiausia kartų NCAA yra laimėjusios Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) komandos –11 (beje, pastarasis čempioniškas sezonas UCLA buvo 1995 m., kai komandai atstovavo Tyusas Edney ir Jiri Zidekas, kurie vėliau žaidė „Žalgiryje“). Kentukio universitetas taurę į viršų kėlė 8 kartus, Indianos ir Šiaurės Karolinos aukštųjų mokyklų komandos – po 5.
Iš esmės favoritų sąrašas NCAA nesikeičia metų metus. Ten nuolat būna tų pačių universitetų komandos. Šiemet ekspertai taip pat pernelyg nestebina: skirtingų šaltinių reitingų viršūnėse yra Gonzagos, Indianos, Kanzaso ir Duke’o krepšininkai. Gonzagos universiteto komanda, sezono metu iškovojusi 29 pergales ir patyrusi vos du pralaimėjimus, įvardijama kaip realiausia pretendentė balandžio pradžioje Atlantoje, kur vyks NCAA finalinis ketvertas, kelti čempionų trofėjų. Beje, Gonzagos universitete mokosi ir jam atstovauja NBA legendos Johno Stocktono sūnus Davidas.
Kol kas neaišku, kurios tiksliai komandos taps beprotiškos kovą, nes liko paskutinės konferencijų rungtynės, po kurių ir paaiškės šio etapo čempionai, o per Atrankos sekmadienį (Selection Sunday) NCAA komitetas, atsižvelgdamas į pasiekimus ir galimas perspektyvas atkrintamosiose varžybose, nuspręs, kurie universitetai verti tęsti kovas dėl čempiono titulo. Tačiau, žvelgiant į turnyro lenteles, jau galima daryti šiokias tokias prielaidas. Ir nevalia pamiršti lietuvių, kurie mokosi ir žaidžia krepšinį NCAA universitetuose.
Šiemet geriausiai sekasi lietuvių kilmės kanadiečiui Nikui Stauskui, kuris pelno po 11,4 taško per rungtynes, o jo atstovaujamas Mičigano universitetas turi daug šansų ne tik patekti į atkrintamąsias, bet ir nužygiuoti jose gana toli.
Iš esmės šiemet nėra daugiau lietuvių, kurie būtų savo komandos lyderiai ir žaistų stipriuose universitetuose. Daugumos tautiečių komandos savo konferencijose užima geriausiu atveju poziciją lentelės viduryje, o lietuviai atlieka labiau statistų vaidmenis. Priešingai nei tada, kai NCAA puikiai žaidė, o vėliau krepšinio žvaigždėmis tapo Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas ar Darius Songaila (pernai ir Deividas Dulkys Floridos universitete buvo vienas lyderių), kol kas neatrodo, kad Lietuvos rinktinės treneriai sulauks bent potencialaus pastiprinimo iš kitos Atlanto pusės.
Tiesa, neblogai šiemet žaidžia Dartmuto „Big Green“ komandos puolėjas Gabrielius Maldūnas, kuris pelno po 10,5 taško ir atkovoja po 7 kamuolius. Įdomu tai, kad „Ivy League“, kurioje žaidžia G.Maldūnas, yra vienintelė išimtis NCAA konferencijose, nes čia nėra konferencijos atkrintamųjų, o į kovo beprotybę iškopia reguliariojo sezono nugalėtoja.
Tad atrodo, kad beprotiškajame kovo sūkuryje nesisuks daug lietuvių. Tačiau tai nereiškia, jog NCAA atkrintamosios dėl to bus neįdomios. Priešingai – žinant kiekvienų rungtynių svarbą ir įtampą, šios varžybos tampa tik dar įdomesnės. Juk čia nėra jokių tarpusavio rungtynių serijų: pralaimi kartą ir atidedi ambicijas bei viltis kitiems metams. Tai vieta, kur klaidų niekas neatleidžia.
