Aistrų dėl išsekusio biudžeto purtytą, be vadovo likusią, krizę išgyvenančią Panevėžio muzi-kos mokyklą traukti iš duobės ryžosi vos trejus metus Bendruomenių rūmams vadovaujantis ir skandalų su pavaldiniais neišvengęs direktorius Gvidas Vilys. Kodėl vadovas traukiasi iš grandiozinius kultūros projektus vykdančios įstaigos?
Užteko trejų metų
Aistrų dėl išsekusio biudžeto purtytą, be vadovo likusią, krizę išgyvenančią Panevėžio muzikos mokyklą traukti iš duobės ryžosi Bendruomenių rūmų direktorius Gvidas Vilys. Jau šią savaitę konkurse mokyklos vadovo vietai užimti dalyvausiančiam G. Viliui su konkurentais varžytis neteks. Jam tereikės įrodyti savo tinkamumą Savivaldybės komisijai. Į direktoriaus kėdę pretendavęs antrasis kandidatas, Muzikos mokyklos mokytojas, neperėjo Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atrankos ir neteko teisės rungtis konkurse.
Lietuvos muzikos akademijoje etnomuzikologo specialybę įgijęs, mokslų daktaro laipsnį turintis G. Vilys prie Bendruomenių rūmų vairo stojo maždaug prieš trejetą metų. Prieš tai jis ketverius metus dirbo vyriausiuoju specialistu Savivaldybės Kultūros ir meno skyriuje.
G. Vilys teigia, kad mieste yra problemiškesnių vietų nei Bendruomenių rūmai. Jį stebina, kad kadaise Panevėžyje buvęs prestižiniu muzikinis ugdymas išgyvena nuosmukį ir vos dvi jaunuosius menininkus ugdančios švietimo įstaigos – Muzikos bei K. Mikalausko menų mokyklos – sunkiai surenka kontingentą.
„Panevėžyje nėra gera neformaliojo muzikinio ugdymo situacija ir ji metai iš metų nesikeičia. Mes nebeturime vartotojų – vaikų, ateinančių į koncertus. Ką nors reikia daryti, kad dešimtmetį į blogą pusę einantis muzikinis ugdymas pradėtų gerėti“, – pakelti jaunųjų muzikų lygį užsimojęs kandidatas.
Išpurtė iš kelnių
G. Vilio šansas laimėti konkursą didžiulis ne tik todėl, kad jis – vienintelis pretendentas į direktoriaus vietą. Kad galėtų dėl jos varžytis, kandidatas turėjo įveikti pirmąjį barjerą – gerokai sudėtingesnį Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros surengtą psichologinį kompetencijų vertinimą, trukusį net devynias valandas.
„Per tą vertinimą išpurto iš kelnių taip, kad išeini užmiršęs net savo vardą. Tempas milžiniškas – užduočiai pasirengti teskirta dešimt minučių, tiek pat – jai atlikti ir aptarti. Kiek spėji, tiek veži. Tokiam vertinimui iš anksto nepasiruoši. Galima išmanyti įstatymus, teisės aktus, bet parengtų situacijų neįmanoma numatyti“, – pasakojo G. Vilys.
Vienas rimčiausių būsimojo vadovo laukiančių iššūkių – susitvarkyti su mokyklos finansine būkle. Praėjusiais metais kolektyvas sukėlė ant kojų Savivaldybę, kai jau lapkritį švietimo įstaigos biudžete išseko lėšos darbo užmokesčiui.
Po kilusio atlyginimų skandalo valdininkų apkaltintas negebėjimu susitvarkyti su finansais ilgametis direktorius Teofilis Kiznis pasitraukė iš pareigų.
Miesto politikams dėliojant šiųmetį Savivaldybės biudžetą pasigirdo raginimų sujungti po vienu stogu įkurtas Muzikos ir Dailės mokyklas.
Tokie ketinimai G. Viliui – ne naujiena. Anot jo, abiejų meno įstaigų jungtuvės planuotos dar jam tebedirbant Savivaldybės Kultūros ir meno skyriuje.
Kandidatas į direktorius nemano, kad tai gera idėja.
„Dailė ir muzika – dvi skirtingos ugdymo programos, mažai ką turinčios bendra, išskyrus tai, kad abi yra meninės“, – teigė G. Vilys.
Direktoriumi matė kolegą
Naujojo vadovo laukiančioje Muzikos mokykloje žinia apie galimą G. Vilio atėjimą sukėlė įvairių nuotaikų.
Kolektyvas tikėjosi, kad pasitraukusį T. Kiznį pakeis laikinai į jo vietą Savivaldybės paskirtas mokytojas Vaclovas Sikorskis.
Tačiau jis kompetencijos vertinimo atrankoje surinko per mažai balų, tai mokytojui užkirto kelią į konkursą.
„Tikrasis konkursas jau įvyko Vilniuje“, – mano V. Sikorskis.
Anot jo, į G. Vilį kolektyvas deda nemažas viltis.
„Jaunas, energingas žmogus, neblogas vadybininkas, baigęs mūsų mokyklą, gerai žino Savivaldybės koridorius, ir vienas svarbiausių privalumų – nepartinis“, – G. Vilio privalumus vardijo laikinasis vadovas.
Tokiai kandidatūrai neturi priekaištų ir mokyklos profesinė sąjunga. Vis dėlto jos lyderė Audronė Sakalauskienė prasitarė, kad kolektyve būta nuogąstavimų dėl G. Vilio vadovavimo metodų ir net kalbų rinkti parašus ir prašyti Savivaldybės jo neprileisti prie įstaigos vairo.
„Buvo kalbų apie parašų rinkimą, bet turi nugalėti blaivus protas. Negalima kritikuoti, kol žmogus dar nė nepradėjo dirbti. Muzika nei jam, nei jo šeimai nesvetima, kompetencija irgi tinkama, visiškai naujas mums žmogus – neturės jokių simpatijų ar antipatijų“, – teigė A. Sakalauskienė.
Skundų neišvengė
G. Vilio kandidatūra kai kuriems Muzikos mokyklos pedagogams nerimą kelia dėl jo darbo metodų Bendruomenių rūmuose.
Per trejetą vadovavimo kultūros įstaigai metų G. Vilys spėjo pakeisti daugiau nei pusę kolektyvo.
Dėl G. Vilio darbo metodų skundų spėjo sulaukti Savivaldybės Kultūros ir meno skyrius. Nepatenkintieji jo vadovavimo stiliumi piktinosi, esą renginių organizatoriai verčiami dirbti vadybininkais, kritęs kultūrinių renginių lygis, o kai kurie darbuotojai jaučiasi žeminami, neva jiems duota susiprasti, kad yra neišmanėliai.
Tokį nepasitenkinimą valdininkai įvertino kaip natūralią kolektyvo pasipriešinimo reakciją naujo vadovo įvestai tvarkai. Kieno pusėje tiesa, Savivaldybė nesiėmė spręsti motyvuodama, kad nėra matuoklio, galinčio įvertinti psichologinę atmosferą kolektyve.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
