Kone dešimtmetį tęsiasi mokyklų tuštėjimo metas. Miestas kasmet praranda vidutinio dydžio mokyklą. Pedagogai priversti tenkintis mažesniu darbo krūviu, o valdžia imtis gana drastiškų sprendimų – jungti mokyklas. Tikimasi, kad jau po kelerių metų mokinių mažėjimo problema stabilizuosis, tačiau nebebus kam tuos vaikus mokyti.
Nykstantis miestas
Panevėžio miesto taryba patvirtino, kad kitą rugsėjį bus 17 klasių komplektų, arba apie 450–500 mokinių mažiau. Mažėjimas labiausiai palies pagrindines mokyklas, todėl darbo krūvis ypač sumažės dalykų mokytojams.
Kaip teigė Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis, tiksliai numatyti, kiek rugsėjo 1-ąją mokyklos duris pravers mokinių, gana sunku, tačiau mokinių neišvengiamai sumažės, nors ir ne taip drastiškai, kaip prieš keletą metų.
„Planuojame, kad kitą rugsėjį bus maždaug 17 klasių komplektų mažiau nei šiemet. Nors mokinių mažėja ne taip smarkiai kaip prieš keletą metų, skaudžių padarinių neišvengsime“, – teigė E. Kuchalskis.
Specialisto nuomone, vaikų mažėjimą lemia kelios priežastys – didelė demografinė duobė, emigracija ir tai, kad kas penktas pagrindinę mokyklą baigęs mokinys toliau mokslus tęsia profesinėje mokykloje. „Šiemet mokyklą paliks 1059 dvyliktokai, o rudenį ateis apie 950 pirmokėlių. Skirtumas nėra labai didelis – apie 100 mokinių, visai neseniai tas minusas siekė ir penkis šimtus. Tačiau vis dar didelė dalis – apie 200–250 dešimtokų renkasi profesines mokyklas. Taip pat nemaži emigracijos mastai. Nors oficialiai skelbiama, kad vis mažiau lietuvių emigruoja ir vis daugiau jų sugrįžta, statistika rodo visai ką kita – šiemet, vasario 1-osios duomenimis, nuo rugsėjo pirmosios iš Panevėžio išvyko 90 mokinių, o pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 70“, – teigė E. Kuchalskis.
Klasių komplektų kaitą, pasak specialisto, lemia ir mokinių skaičius klasėse. Pavyzdžiui, šiemet ketvirtų klasių yra 41 komplektas, o penktų – 34, tačiau juose mokosi tiek pat vaikų. Taip yra todėl, kad pradinėse klasėse gali mokytis 22–25 vaikai, o vyresnėse – 25–30.
Palies visus
Prieš keletą metų itin dramatiška situacija buvo dėl pradinių klasių vaikų mažėjimo. Dalis pradinių klasių mokytojų, nesusidarius klasėms, buvo priversti darbo ieškotis kitur. Pasak E. Kuchalskio, dabar pradinukų mokytojai dėl darbo vietos gali jaustis saugesni. Šiemet yra 41 ketvirtokų klasė, o kitąmet, planuojama, bus panašus skaičius – 40. Tačiau darbo krūvis sumažės 5–8 klasių dalykų mokytojams.
„Pradinių klasių mokytojams nedarbas baigėsi, dabar ši estafetė bus perduota 5–8 klasių mokytojams. Dalykininkų krūviai neišvengiamai mažės, nes šiemet yra 48 aštuntokų klasės, o būsimų penktokų – tik 34. Sakoma, kad švietimo reformos nesibaigia niekada, nes prireikia net dvylikos metų, kol apsisuka ratas“, – sakė E. Kuchalskis.
2016 m. bus ta riba, anot specialisto, kada mokinių stygių pradės justi miesto gimnazijos. Šiais metais gimnazijos negali priimti visų aštuntokų, nes jie tiesiog nesutilptų, tačiau jau kitąmet praktiškai visos bus pajėgios juos priimti.
Todėl jau nuo šio rugsėjo, planuojama, keturios pagrindinės mokyklos – A. Lipniūno, „Žemynos“, Rožyno ir „Šaltinio“ – virs progimnazijomis. „Nuo 2016 m. neramūs laikai laukia ir gimnazijų. Demografinė duobė ir emigracija palies visas mokyklas.
Tačiau būtent tais metais ateis daugiau pirmokų nei dvyliktokų, nes 2009 m. Panevėžyje buvo pats gimstamumo pikas. Tačiau vis tiek nepririnksime iki 2020 m. tiek pirmokų, kad galėtume kompensuoti bendras vaikų mažėjimo tendencijas“, – teigė Švietimo skyriaus specialistas.
Trūks mokytojų
Mažėjant mokinių, pedagogų skaičius pakito labai nedaug. Teigiama, kad vienam mokytojui Lietuvoje tenka du kartus mažiau moksleivių nei Anglijoje ar Prancūzijoje, tačiau kažkodėl nutylima, kad ten pedagogai turi mokytojų padėjėjų, asistentų ir kitų pagalbininkų.
Pasak E. Kuchalskio, ir dabar didelė dalis pedagogų dirba ne visu krūviu, kad tik turėtų bet kokį pajamų šaltinį. Tačiau žinant, kad ne vienoje mokykloje dirba ir pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų, specialisto teigimu, krūvio mažėjimas neturėtų būti labai skaudus. Didesnė problema – mokytojų senėjimas. Panevėžio mokyklose didesnė dauguma – apie 52 proc. pedagogų – yra vyresni negu 50 metų, vadinasi, po dešimtmečio reikės apie 400 aukštos kvalifikacijos mokytojų.
„Apie 2020 metus susidursime su gana didele problema – dabar mokyklose dirbančių pedagogų branduolys išeis į pensiją ir reikės nemažai naujų specialistų. Jau dabar raginame mokyklų vadovus atkreipti dėmesį į šią problemą ir atnaujinti kolektyvą jaunais specialistais, tačiau kol dirbančių mokytojų ir taip maži krūviai, nerealu tikėtis tokių pokyčių“, – mano E. Kuchalskis.
Įstaigos vadovai, vengdami jau dirbančių mokytojų nepasitenkinimo dėl galimo jų krūvio mažėjimo, vengia priimti jaunų specialistų. O šie, žinodami, kad įsidarbinti mokykloje galimybė lygi kaip laimėti loterijoje, nebesirenka mokytojo profesijos. Todėl palaipsniui įsisuka užburtas ratas, kurio padarinius bus galima justi jau po dešimtmečio.
Lina DRANSEIKAITĖ
