Internetiniai ir telefoniniai sukčiai jau seniai ne naujiena, tačiau ant jų kabliuko užkimba vis daugiau žmonių. Per įvairias informavimo priemones nuolat patariama, kaip nuo apgavikų apsisaugoti, tačiau jų veiklos metodai keičiasi.
Kviečia dalyvauti diskusijose
Pastarosiomis dienomis ne vienas panevėžietis gavo elektroninį laišką, kviečiantį pirmadienį dalyvauti Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose diskusijoje apie bankus. Prašoma pateikti ir savo duomenis – vardą, pavardę, pajamas ir kitą informaciją. Įtariama, kad taip sukčiai bando susirinkti visą informaciją apie asmenį. Vėliau, prisistatę banko, policijos, socialinių tarnybų ar STT darbuotojais, bandys išgauti prisijungimo prie internetinio banko kodus ir slaptažodžius.
Socialinių tyrimų bendrovės TNS LT vadovas Gytis Juodpusis teigė, kad į jų organizuojamas apklausas nereikia registruotis, ir juo labiau nereikia nurodyti savo vardo, pavardės bei kitų anketinių duomenų, nes visos apklausos yra konfidencialios.
„Vykdydami tyrimus ar kviesdami į tyrimo grupes, prašome paminėti savo išsilavinimą ir amžių, taip pat įvairias produktų ar paslaugų vartojimo charakteristikas. Visi TNS LT bendrovės darbuotojai turi ir nešiojasi pažymėjimą, o kiekvienam apklaustajam palieka nemokamą telefono numerį, kuriuo galima pasiskambinti į bendrovę. Tad kilus įtarimui dėl sukčių, būtina pareikalauti pažymėjimo arba pasiskambinti į TNS LT paliktu nemokamu numeriu“, – patarė G. Juodpusis.
Savo duomenų neatskleisti
„Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus teigimu, šią savaitę banko klientai klausė, ar bus organizuotos apklausos. Manoma, kad tokių kvietimų registruotis į renginius ir prašymo pranešti savo vardą, pavardę, pajamas, banko pavadinimą, kuriame turimos sąskaitos, gali sulaukti ir kitų miestų gyventojai, todėl siūloma labai atidžiai vertinti tokius kvietimus ir esant bet kokiems įtarimams apie tai pranešti savo bankui.
„Gyventojams primename, kad jie niekam niekada neatskleistų savo prisijungimo prie internetinio banko duomenų – slaptažodžių, kodų. Šie duomenys yra daugiau negu raktas nuo namų.
Turėdamas raktą, sukčius gali tik įeiti ir pasiimti turtą, o prisijungęs prie interneto banko, gali ištuštinti jo sąskaitas ir, pasiėmęs to žmogaus vardu SMS kreditą, palikti jį skolose. Statistika rodo, kad sukčiams pakanka 5 minučių, kad prisijungę prie gyventojų sąskaitų, jas ištuštintų ir dar pasiimtų greituosius kreditus savo aukos vardu“, – sakė S. Abraškevičius.
Jo teigimu, siekiant išvengti nuostolių, kai prisijungimo prie internetinio banko duomenys patenka į sukčių rankas, reikia kuo greičiau skambinti į banką ir perspėti apie tai. Operatyviai pranešus apie tokius įvykius yra nedelsiant blokuojamos internetinio banko sąskaitos ir pinigus išsaugoti pavyksta.
„Patariame gyventojams, į kuriuos kreipiasi sukčiai, kuo skubiau apie tai pranešti policijai. Kuo ilgiau sukčių apgautas asmuo delsia ir dvejoja niekam nepranešdamas, tuo sunkiau tokį įvykį ištirti. Todėl labai svarbu, kad įtartinų skambučių ar laiškų sulaukusieji apie bandymus apgauti skubiai praneštų savo bankui ir policijai“, – teigė S. Abraškevičius.
Siunčia klaidingus laiškus
Taip pat plinta įvairių socialinių tinklų ir pašto dėžučių slaptažodžių vagystės. Sukčiai, prisijungę prie jų ir apsimetę tikruoju vartotoju, iš kontaktuose esančių asmenų prašo paskolinti pinigų ir nurodo banko sąskaitą, į kurią reikia juos pervesti. Apgavystės paaiškėja tik tada, kai pinigus pervedę draugai pradeda prašyti grąžinti skolas.
Taip buvo apgauti ne tik pavieniai asmenys, bet ir įmonės. Praėjusį mėnesį viena Panevėžio rajono bendrovė, besiverčianti žemės ūkio įrangos gamyba, iš ilgamečių partnerių sulaukė skambučio, kada bus atsiskaityta už metų pabaigoje iš jų įsigytus vakuuminius siurblius. Įmonės direktorių toks italų klausimas šokiravo, mat panevėžiečiai per du kartus sumokėjo 121 tūkst. litų į elektroniniu paštu gautame dokumente nurodytą banko sąskaitą.
Kad tai klasta, įmonės direktorius suprato iš karto, nes panašiai buvo apgauti ir jų partneriai Šveicarijoje. Praėjusių metų pabaigoje Vokietijoje vykusioje parodoje panevėžiečiai sudarė sutartį su šveicarais, o į kokio banko sąskaitą pervesti pinigus, buvo derinama elektroniniu paštu.
Tačiau šveicarų pervesti 6 tūkst. eurų atiteko sukčiams.
Vėliau paaiškėjo, kad internetiniai sukčiai įsibrovė į bendrovės pašto dėžutę „Yahoo“ pašto sistemoje ir iš jos šveicarams išsiuntė suklastotus laiškus su kita banko sąskaita, atidaryta Anglijoje. Suklastoti laiškai buvo siunčiami iš Nigerijos. O tariamos italų sąskaitos atkeliavo iš Amerikos, tačiau pinigai pateko į Anglijos banko sąskaitą.
Atskirti, kad gauti laiškai klastotės – praktiškai neįmanoma, nes visos sąskaitos buvo išrašytos ant firminių Italijos bendrovės blankų ir turėjo visus reikiamus rekvizitus.
Policijos pareigūnai pataria žmonėms, gavusiems tokio turinio elektroninį laišką, neskubėti vykdyti rašančiojo prašymų ir nepervesti pinigų į nurodytą banko sąskaitą.
Pirmiausia – įsitikinti, ar tokia pagalba iš tiesų reikalinga. Būtina užfiksuoti tos pašto dėžutės, prie kurios buvo neteisėtai prisijungta, IP adresą ir laiką, kada tai įvyko. Be to, patartina kartą ar kelis kartus per metus keisti elektroninio pašto slaptažodį.
Lina DRANSEIKAITĖ
