Pagaliau naujoviškas mąstymas meta iššūkį narkotikų draudimui
Dar visai neseniai atrodė, kad niekas negali pakeisti tarptautinės nuomonės, jog geriausias būdas kovoti su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra jas uždrausti. Ši politika, išdėstyta Jungtinių Tautų narkotinių medžiagų konvencijoje, per ištisus dešimtmečius nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų. Daugelyje pasaulio vietų narkotikų vartojimas nesumenko. Taip pat draudimas daro didžiulę žalą, nes auga organizuotas nusikalstamumas, nuo padirbtų narkotikų žūsta priklausomybių turintys asmenys, o daugybė jaunuolių atsiduria įkalinimo įstaigose.
Tačiau dabar padvelkė pokyčiais. Dviejų JAV valstijų, Kolorado ir Vašingtono, pareigūnai svarsto, kaip įgyvendinti rinkėjų apsisprendimą, išreikštą praėjusių metų lapkritį vykusiuose referendumuose dėl marihuanos legalizavimo. Apie dešimt Europos ir Šiaurės bei Pietų Amerikos valstybių jau apsisprendė kai kurių narkotikų turėjimo nelaikyti kriminaliniu nusikaltimu. Keli Lotynų Amerikos prezidentai siekia peržiūrėti „karą“ su narkotikų tiekimu ir kontrabanda.
Šiuos pokyčius lemia kelios jėgos. Visų pirma, keičiasi visuomenės požiūris. Amerikiečiai pamatė, kad, visuotinai leidus įsigyti marihuanos medicinos tikslais, visuomenė nepuolė jos be saiko rūkyti. Apklausos rodo, kad visišką šios medžiagos legalizavimą dabar palaiko maždaug pusė šalies piliečių. Vasarį surengtos apklausos duomenimis, panaši Jungtinės Karalystės gyventojų dalis irgi pasisakytų už tai, kad marihuanos turėjimas nebebūtų laikomas kriminaliniu nusikaltimu.
Lotynų Amerika taip pat jau pavargo nuo pastangų užgniaužti narkotikų gamybą. Tai neturėtų kelti nuostabos: kai kuriose valstybėse dėl kovos su narkotikų verslu žūsta tiek pat žmonių, kiek per karą. Meksikiečiai skundžiasi, kad tarptautiniai biurokratai kalba apie bendrą atsakomybę, bet iš tiesų kovoje su narkotikais krinta vietos gyventojai, o Jungtinės Valstijos su savo švelniais ginklų įstatymais ginkluoja kontrabandininkus, plauna pinigus ir vartoja Meksikoje pagamintus produktus.
Pokyčiai narkotikų rinkoje griauna nuostatą, kad su šia problema galima kovoti tik tarptautiniu lygiu. Sintetiniai narkotikai, ypač amfetaminai ir ekstazis, dabar populiaresni nei kokainas ir heroinas. Mokslininkai nuolat sukuria naujų svaigalų, o įstatymai atsilieka. Dėl to tradicinis valstybių skirstymas į vartotojas, tiekėjas ir tranzito šalis nebegalioja: Jungtinės Valstijos ir Europa tapo stambiomis marihuanos ir sintetinių narkotikų gamintojomis, o Brazilija, kuri anksčiau buvo tranzitinė valstybė, dabar yra antra didžiausia kokaino vartotoja pasaulyje. Tai veda prie naujos narkotikų politikos tiek nacionaliniu, tiek valstijų lygmeniu.
„The Economist“ jau seniai laikosi pozicijos, kad draudimas iš principo yra neliberalus ir žalingas, taip pat kad mažiausiai blogas būdas kovoti su narkotikais yra jų gamybos bei vartojimo legalizavimas ir reguliavimas. Tačiau pripažįstame, kad su šiuo klausimu susijusią moralinę paniką galėtų suvaldyti tik labai drąsus politikas. Todėl ši nauja mąstysena, nors ir ribota, vis tiek džiugina. Legalizavus narkotikus atsiranda galimybė tiek patį vartojimą, tiek žalingą įprotį (tai jokiu būdu nėra vienas ir tas pats) vertinti kaip visuomenės sveikatos klausimą, nes būtent taip ir yra. Tuomet galima taikyti žalos mažinimo principą, pavyzdžiui, aprūpinant narkomanus švariomis adatomis ir taip apribojant ŽIV plitimą.
Tačiau vien dekriminalizavus vartojimą narkotikų verslas automatiškai neišsilaisvins iš nusikaltėlių gniaužtų. Tam reikia legalizuoti gamybą ir platinimą. Štai dėl ko Jungtinių Valstijų eksperimentas toks svarbus. Koloradas ir Vašingtonas turi galimybę sukurti teisėtą, bet reguliuojamą marihuanos rinką, panašią į tabako arba alkoholio. Šių valstijų gyventojai referendumuose pritarė, kad narkotikai būtų parduodami tik reguliuojamose pardavimo vietose ir tik pilnamečiams. Dabar valdžia turi sugalvoti, kaip apmokestinti marihuaną, kad sumažėtų jos vartojimas, bet neatsirastų juodoji rinka.
Šis eksperimentas gali turėti tris pranašumus. Jis turėtų padėti nustatyti, ar legalizavus narkotikus išauga jų vartojimas. Jis susilpnins Meksikos narkotikų gaujas, kurios iš marihuanos eksporto į JAV kasmet uždirba maždaug 5 mlrd. litų. Taip pat jis gali padėti pamatus kitiems, sunkesniems, narkotikams legalizuoti.
FTB agentai turėtų nesikišti
Deja, šiai programai gresia pavojus: 2005-aisiais Aukščiausiasis teismas patvirtino federalinį draudimą vartoti marihuaną medicininiais tikslais net tose valstijose, kur tai legalu, nes baiminamasi, kad narkotikai gali išplisti į kitas valstijas. Prasidėjus eksperimentui toks pavojus dar labiau išaugs. Vilčių teikia Baracko Obamos pareiškimas, kad „žolės“ rūkytojų persekiojimas Kolorade ir Vašingtone nėra svarbiausias jo prioritetas. Tai reiškia, kad kol kas jis ketina susilaikyti nuo veiksmų. Kadangi daugelis legalizavimo pranašumų išryškės tik po kurio laiko, reikia tikėtis, jog prezidentas turės kantrybės palaukti.
Tačiau vienas padarinys bus akivaizdus iš karto: Jungtinės Valstijos pažeis JT konvenciją. Gerai. Taip pat jos turėtų prisijungti prie Lotynų Amerikos vyriausybių, siekiančių reformuoti šį pasenusį dokumentą, kad signatarai turėtų erdvės eksperimentuoti. Taikant neveiksmingą politiką visiems, naudos negaus niekas.
