Pensinio amžiaus sulaukę įvairių savivaldybės įstaigų vadovai raginami užleisti vietas jaunesniems, tačiau naujų darbuotojų tenka ieškoti su žiburiu.
Nėra kam dirbti
Panevėžio lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ jau kuris laikas neturi vadovo. Nors buvo skelbtas konkursas, bet norinčiųjų vadovauti švietimo įstaigai neatsirado. Todėl svarstoma jį prijungti prie šalia esančio „Ramunės“ lopšelio-darželio.
Prieš daugiau kaip metus „Ąžuoliuko“ lopšelį-darželį palikus jo ilgametei vadovei Marijai Skipitienei, iki šiol švietimo įstaiga neturi vadovo. Konkurse eiti direktoriaus pareigas neatsirado nė vieno pretendento. Tokio atvejo dar nėra buvę.
Pasak Savivaldybės Personalo skyriaus vadovės Ingos Kučienės, nuo 2011 m. pasikeitus švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarkai, norinčiųjų vadovauti mokykloms ar darželiams praktiškai nebeliko.
„Deja, nė vieno kandidato nesulaukėme. Tikriausiai pretendentus gąsdina itin griežta atranka. Dabar jie turi pereiti atrankąVilniuje, Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje. Ten labai griežtai vertinamos visos kompetencijos, o be šios įstaigos pažymos negalima net dalyvauti konkurse. Kita vertus, gal nėra pasitikėjimo savimi, juk testo laikyti tenka vykti net į Vilnių“, – svarstė I. Kučienė.
Reikalavimai švietimo įstaigų vadovams buvo pakeisti siekiant išvengti politikų įtakos. Buvo įsigaliojusi praktika į šiltas kėdes pasodinti valdančiajai partijai lojalų žmogų, neatsižvelgiant į jo vadybinius įgūdžius ir kitas svarbias kompetencijas.
Dabar vertinama tik žmogaus patirtis ir gebėjimai vadovauti vienai ar kitai įstaigai. Tačiau reikalavimai tokie dideli, kad testą išlaiko nedaugelis. Pernai iš 82 pedagogų išlaikė tik trečdalis – 27 vadovai.
Šiuo metu paskelbtas konkursas į Muzikos mokyklos direktoriaus vietą, tačiau kol kas yra tik vienas kandidatas, jis išlaikė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros testus.
I. Kučienė teigė, kad pastaraisiais metais sunkiai sekasi rasti ir norinčiųjų dirbti valstybės tarnautojais. Pagrindinė priežastis – atsakomybė neadekvati siūlomam atlygiui.
„Kandidatų gausa ir į valstybės tarnautojų vietą, ir į švietimo įstaigų vadovus tikrai negalime pasigirti. Būna, kad žmonės pradeda domėtis pareigybės aprašymu, bet kai sužino, koks siūlomas atlygis, net dokumentų neteikia. Daugelis renkasi privatų sektorių. Kita vertus, kai vaikų nuolat mažėja, nepatraukli tampa ir perspektyva vadovauti švietimo įstaigai“, – sakė I. Kučienė.
Nevilioja atlyginimas
Personalo skyriaus vadovės teigimu, Seime vis pasigirsta svarstymų įvesti tam tikrą amžiaus cenzą valstybinių ir savivaldybių įstaigų vadovams arba tam tikrą rotaciją, tačiau kol kas tai lieka tik kalbomis. Dabar pensinio amžiaus sulaukę vadovai įstaigą gali palikti tik savu noru.
Jeigu būtų taip, kad visi pensinio amžiaus sulaukę ikimokyklinių įstaigų vadovai nuspręstų vienu metu palikti darbą, kiltų gana dramatiška situacija, nes šiuo metu net aštuonios lopšelių-darželių vadovės yra tokio amžiaus. Kai kurioms iš jų – jau per septyniasdešimt. O ikimokyklinių įstaigų direktorių amžiaus vidurkis – 55–60 metų.
Vadovai sensta, o tinkamos pamainos jiems pakeisti nėra. Viena iš priežasčių – didelis darbo krūvis ir jo neatitinkantis atlyginimas, jis nedaug skiriasi nuo eilinių pedagogų.
Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos Onos Chomentauskienės teigimu, pedagoginių darbuotojų, tarp jų ir įstaigos vadovų, atlyginimai priklauso nuo įvairių kriterijų: darbo stažo, kvalifikacijos. Panevėžyje, skirtingai nei Šiauliuose, taikomi koeficientų vidurkiai, vadinasi, ir atlyginimai šiek tiek didesni, bet ne tokie, kad viliotų jaunus specialistus.
„Įstaigos vadovo atlyginimas „ant popieriaus“ – apie 3 tūkst. litų. Kiek daugiau gauna specialias grupes turinčių įstaigų vadovai. O auklėtojų vidutinis atlyginimas – apie du tūkstančius litų“, – „Sekundei“ teigė O. Chomentauskienė.
Dviem įstaigoms – vienas vadovas
Neatsiradus nė vieno kandidato į „Ąžuoliuko“ lopšelio-darželio direktoriaus vietą, jau kitą savaitę bus sprendžiama, ką daryti. Pasak Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Janinos Gaidžiūnaitės, yra dvi išeitys – skelbti konkursą antrą kartą arba prijungti prie šalia esančio „Ramunės“ darželio.
„Intensyviai ieškome galimybių išspręsti šį klausimą. Ketiname antrą kartą skelbti konkursą. Labai keista, kad iki šiol neatsirado nė vieno norinčiojo vadovauti darželiui. Manau, kad pagrindinis stabdis – itin griežta atranka. Mat ne visi norintieji pereina ją. Kita galimybė – įstaigą prijungti prie šalia esančio „Ramunės“ darželio, tai galėtų būti kaip vienas su dviem atskirais korpusais“, – tvirtino J. Gaidžiūnaitė.
Pavaduotojos teigimu, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros testas galioja trejus metus, todėl švietimo įstaigų pavaduotojai raginami išsilaikyti juos, kad, nusprendus dabartiniam įstaigos vadovui išeiti į pensiją, būtų kam jį pakeisti.
„Ramunės“ ir „Ąžuoliuko“ lopšeliai-darželiai yra šalia vienas kito, mažėjant vaikų, didelė tikimybė, kad būtų jungiamos viena prie kitos arčiausiai esančios švietimo įstaigos, tačiau, J. Gaidžiūnaitės tvirtinimu, darželių uždaryti neketinama.
„Uždaryti darželių tikrai neplanuojame, nes nemažas procentas vaikų auga namuose. Mūsų skaičiavimais, iki 2020 m. reikėtų apytiksliai 5700 vietų, o dabar užimta apie 4400“, – sakė administracijos direktorės pavaduotoja.
Lopšelio-darželio „Ramunė“ vadovė Angelė Čepienė „Sekundei“ teigė, kad tokias kalbas, jog vienas direktorius galėtų vadovauti dviem įstaigoms, girdėjusi, tačiau oficialaus pasiūlymo dar nėra gavusi. O jeigu ir gautų, atsisakytų.
„Tai būtų labai sudėtinga. Neįmanoma vienu metu dirbti su 19 grupių, esančių dviejuose didžiuliuose pastatuose. Net jeigu ir pasiūlytų didesnę algą, nesutikčiau. Neįmanoma gerai dirbti abiejose įstaigose, o blogai aš nenoriu“, – teigė A. Čepienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
