Sparčiai plintančios informacinės technologijos (IT) keičia įpročius, tad šiuolaikinėje ekonomikoje su mokėjimu negrynaisiais susiduria vis daugiau rinkos dalyvių.
Atsargūs klientai
Mažesnis vyresnių žmonių domėjimasis IT yra pasaulinė tendencija, tačiau Lietuvoje, palyginti su pirmaujančiomis Europos Sąjungos šalimis, atskirtis tarp jaunimo ir senjorų didelė.
Kompiuterinio raštingumo trūkumas – vienas iš faktorių, lemiančių, kad pagyvenę žmonės vis dar neskuba naudotis mokėjimo kortele paslauga. Daugelis interneto funkcijų gali palengvinti jų gyvenimą, sutaupyti laiko ir jėgų. Tačiau Lietuvos senjorai į naująsias technologijas vis dar žiūri įtariai ir mieliau pasikliauna senais, bet jiems užtikrintais metodais, pavyzdžiui, valandą stovi eilėje banke, kad sužinotų, kiek sąskaitoje pinigų, užuot tai padarę internetu.
„Swedbank“ aptarnavimo tinklo departamento strateginių projektų vadovė Aurelija Lapėnaitė teigia, kad senjorai yra gana atsargūs ir apdairūs klientai. Naudotis turima mokėjimo kortele vyresnio amžiaus žmonės vengia dėl įgūdžių stokos. O jiems susidaryti reikia ne tik laiko, bet ir pagalbos. Tačiau išbandžiusieji tai daro sėkmingai.
Sunkiausia žengti pirmą žingsnį
A. Lapėnaitė pažymi, kad kortele atsiskaitančių senjorų yra gerokai mažiau nei jaunesnės kartos gyventojų. Tačiau ir jų piniginėse grynuosius vis dažniau keičia mokėjimo kortelė.
„Trečdalis vyresnio amžiaus mūsų klientų, turinčių korteles, naudoja jas ne tik bankomatuose, bet ir atsiskaitydami prekybos bei paslaugų vietose – maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, spaudos kioskuose, netgi turguose šiais laikais jau galima rasti įrengtą kortelių skaitytuvą“, – sako A. Lapėnaitė.
Senjorų, kurie parduotuvėje prie kasos ištiesia ne saują grynųjų, o mokėjimo kortelę, kasmet daugėja. Palyginti su 2011 m., mokėjimo kortelę atsiskaityti už prekes ir paslaugas naudojančiųjų būrys 2012-aisiais padidėjo daugiau nei 20 proc.
Pasak A. Lapėnaitės, pradėję naudotis mokėjimo kortelėmis senjorai neatsilieka nuo jaunimo. Žengę pirmą žingsnį jie maždaug trečdalį išlaidų sumoka kortele.
A. Lapėnaitės teigimu, senjorai kortelę renkasi dėl saugumo.
„Pametus piniginę, tektų su grynaisiais atsisveikinti. Praradus kortelę tereikia ją užblokuoti, ir pinigai joje lieka saugūs.
Nežinant PIN kodo atsiskaityti mokėjimo kortele Lietuvoje neįmanoma. Dėl to laikyti pensiją su kortele susietoje sąskaitoje yra saugiau nei piniginėje ar namuose – sumažėja tikimybė tapti kišenvagių ar kitokių piktavalių taikiniu“, – kalbėjo banko atstovė.
Vyresni žmonės atsiskaityti kortele pamėgo dar ir todėl, kad nebereikia gaišti laiko skaičiuojant banknotus ir monetas, pavyzdžiui, parduotuvėje mokant už prekes ar perskaičiuojant grąžą.
Vyresnius klientus žavi tai, kad naudodamiesi interneto banku sutaupo pinigų ne tik dėl pigesnių mokesčių. Mokant interneto banke, 5 įmokų krepšelis kainuoja tik 80 centų, be to, nereikia išleisti pinigų kelionei iki banko padalinio.
Pensininkai – įtaresni
Bendrija „Bočiai“ vienija apie 600 Panevėžio miesto ir rajono pensininkų. Bendrijos vadovas Kęstutis Vincas Šeškus pripažįsta, kad nemažai senjorų nepatikliai žiūri į atsiskaitymą už prekes bei paslaugas mokėjimo kortelėmis. „Vyresni žmonės galbūt įtaresni. Jie nori išvengti apgavysčių, suktybių, apie jas nemažai kalbama žiniasklaidoje“, – teigė K.V. Šeškus.
Anot vadovo, „Bočiai“ aktyviai užsiima vyresnio amžiaus žmonių švietimu. Draugijos nariams buvo organizuojami Europos Sąjungos lėšomis finansuojami kursai kompiuteriniam raštingumui lavinti, tad pensininkai turėjo galimybę susipažinti su šiuolaikinėmis technologijomis. Pasak K. V. Šeškaus, senjorams galbūt labiau trūksta informacijos apie mokėjimą kortele, nei gebėjimo naudotis bankomatais ir kompiuteriais. Pensininkai pasikliauna stereotipais, kad kortele nesaugu atsiskaityti, tad mokėti grynaisiais jiems atrodo patikimiau.
„Aš ir pats kortelę turiu, bet nenaudoju. Tiesiog nėra poreikio. Galbūt jaunesniems atlyginimai pervedami į banką, be to, tokie žmonės daugiau keliauja, tad kortelėmis atsiskaito intensyviau. O mes, sulaukę pensinio amžiaus, jau ramesni, nebekeliaujame, ir tiesiog nesusidaro sąlygos naudoti mokėjimo korteles“, – kalbėjo K.V. Šeškus.
______________________________________
Faktai
- Bendrovės TNS 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, mokėjimo kortelėmis bent kartą per pusmetį naudojosi 61 proc. visų 60–74 metų šalies gyventojų.
- Mokėjimo kortelę senjorai dažniausiai naudoja kartą kitą per mėnesį, iš bankomato ar banko skyriuje išsiimdami pensiją, ir tik maždaug kas penktas bent kartą ją panaudoja atsiskaitydamas už pirkinius.
- Lyginant trijų Baltijos šalių duomenis pastebima tendencija, jog Lietuvos pensininkus pagal mokėjimo kortelių naudojimą lenkia bendraamžiai Estijoje ir Latvijoje.
- Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai banko kortele sumoka iki 10 proc. mėnesio išlaidų. Estijoje pagyvenę žmonės kortele sumoka beveik 40 proc. visų savo mėnesio išlaidų, Latvijoje – 20 proc.
______________________________________
Živilė RAŠKAUSKAITĖ
