Kas skolintųsi 1 tūkst. litų, kad po metų turėtų grąžinti 3 tūkst.? Būtent toks yra ne vieno kaimynės Latvijos gyventojo pasirinkimas, leidžiantis greitųjų kreditų bendrovėms uždirbti milijonus. Latvijoje, priešingai nei Estijoje ir Lietuvoje, šių bendrovių nustatomos palūkanų normos niekuomet nebuvo ribojamos. Tačiau situacija, regis, pasiekė kritinę ribą.
Rygoje gyvenanti Lidija (vardas pakeistas) nuo 2009 m. iš greitųjų kreditų bendrovių pasiskolino 700 latų (maždaug 3,4 tūkst. litų). Moteris joms jau sumokėjo apie 300 latų (apie 1,4 tūkst. litų) komisinių ir termino, per kurį galima grąžinti paskolą, pratęsimo mokesčių, kaip rašo tiriamosios žurnalistikos centras „Re:Baltica“. Jeigu Lidija norėtų grąžinti visus paimtus greituosius kreditus, ji turėtų šešioms bendrovėms sumokėti 2130 latų (10,5 tūkst. litų). Tačiau tiek pinigų moteris neturi.
Vienintelė išeitis – pratęsti paskolos grąžinimo laikotarpį ir laikui bėgant viską sumokėtii. Tam per mėnesį reikia 250 latų (1,2 tūkst. litų). Lidijos atlyginimas – 400 latų (apie 2 tūkst. litų). Tai reiškia, kad, sumokėjusi 250 latų greitųjų kreditų bendrovėms, ji turėtų 150 latų skirti būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms. Maistui ir kitoms reikmėms pinigų beveik neliktų. Tai reiškia, kad moteris turės skolintis vis daugiau.
Kiek yra žmonių, tokių kaip Lidija, neaišku. Skolintojų teigimu, 8–15 proc. klientų kreditų negrąžina laiku. Dažniausiai jie skolinasi iki 100 latų (494 litų) mėnesiui.
Pūtėsi kaip ant mielių
Nuo 2009 m. greitųjų kreditų verslas Latvijoje auga bene sparčiausiai, palyginti su kitais. 2011 m. šią paslaugą teikiančių bendrovių pajamos pasiekė 20 mln. latų (98,7 mln. litų). Tai dvigubai daugiau nei ankstesniais metais, kaip suskaičiavo tiriamosios žurnalistikos centro „Re:Baltica“ žurnalistai, remdamiesi „Lursoft“ duomenimis.
Tikslių duomenų, kiek iš viso Latvijos gyventojų pasinaudojo greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis, nėra. Mat priešingai nei bankai, kurie kas mėnesį turi atsiskaityti prievaizdams, greitųjų kreditų bendrovės Latvijoje iki šiol nebuvo griežtai prižiūrimos.
Latvijos vyriausybė, norėdama įvesti tvarką šiame sektoriuje, 2011 m. nustatė 50 tūkst. latų (246,8 tūkst. litų) licencijos mokestį, o kapitalo reikalavimą padidino iki 300 tūkst. latų (1,4 mln. litų). Šis licencijos mokestis 50 kartų didesnis nei Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje. Lietuvoje ir Estijoje tokio mokesčio nėra, tačiau ribojama metinė palūkanų norma. Lietuvoje ji siekia 200 proc., o Estijoje – 100 proc. Galima palyginti: greitųjų kreditų kilmės šalis Suomija svarsto metinę palūkanų normą nustatyti 50 proc.
Latvijos ekonomikos ministras Danielius Pavlutis prieš kurį laiką pažadėjo griežtesnę šių bendrovių priežiūrą, tačiau oficialių duomenų taip pat neturėjo. Jis citavo portalo nozare.lv atliktą tyrimą, kurio duomenimis, 22 proc., arba pusė milijono Latvijos gyventojų, buvo paėmę greitąjį kreditą. Portalo gudriem.lv duomenimis, maždaug pusė greitąsias paskolas ėmusių gyventojų susidūrė su sunkumais, norėdami jas grąžinti laiku.
Tačiau didžiausios Latvijoje greitųjų kreditų bendrovės „4Finance“, valdančios prekės ženklus „SMSCredit“ ir Vivus.lv, atstovas Tomas Jurjevas teigia, kad minėti 22 proc. yra pernelyg išpūstas skaičius. Esą šalyje negali būti daugiau nei 100 tūkst. greitųjų kreditų gavėjų. Kiek klientų turi bendrovė, jis neatskleidė.
Drakoniškos palūkanos
„Re:Balticos“ žurnalistai kreipėsi į 35 didžiausias greitųjų kreditų bendroves, siekdami sužinoti, kiek jiems atsieitų pasiskolinti 200 latų (987 litus). Metinė palūkanų norma dažniausiai svyravo nuo 150 iki 800 proc. Tačiau įmonė „Ātrais kredīts“ buvo nustačiusi net 1552 proc. palūkanų normą. Žmogus, pasiskolinęs 200 latų, po metų grąžintų 3,1 tūkst. latų (15,3 tūkst. litų).
Latvijos ekspertai, anot „Re:Balticos“, teigia, kad būtent metinė palūkanų norma tiksliau parodo paskolos kainą. Štai Suomijoje, kur ir kilo SMS paskolos, reklamose privalo būti nurodytos metinės palūkanų normos. Tačiau Latvijoje veikiančios greitųjų kreditų bendrovės tvirtina, kad kalbėti apie metinę palūkanų normą yra labai netikslu, nes jos pinigus skolina trumpesniam laikotarpiui.
Jų teigimu, rinkoje viskas gerai. Anot jų, normalu ir tai, kad aštuoniolikmetis besilinksmindamas bare su draugais ir išsiuntęs SMS gali gauti paskolą per 15 minučių. Esą uždraudus paskolas dalyti naktimis pensininkai negalėtų gauti pinigų vaistams, jeigu staiga prireiktų.
„Greitieji kreditai skatina žmonės neatsakingai skolintis“, – įsitikinęs Teodoras Tverijonas, Latvijos komercinių bankų asociacijos atstovas. Šiuos kreditus dalijančios bendrovės neretai vilioja klientus galbūt ne visai etiškais reklaminiais triukais – paėmęs paskolą žmogus gali gauti nemokamą picą ar bilietus į kiną.
Štai praėjusią Valentino dieną „4Finance“ klientams surengė Raimondo Paulo ir kitų šalies garsenybių koncertą. Organizatoriai planavo, kad į renginį ateis apie 10 tūkst. žmonių. Tiesa, norint gauti bilietą, iš „SMSCredit“ reikėjo pasiskolinti 150 latų (740 litų). „Tai sužinojau tik vėliau“, – maestro R. Paulas aiškino, kodėl sutiko pasirodyti koncerte. Panašiai kalbėjo ir kiti atlikėjai.
Lengva paimti, sunku grąžinti
Smulkieji vartojimo kreditai – gana opus klausimas ir Lietuvoje. „Pagrindinė problema tai, kad tiek skolinama neatsakingai, tiek skolinamasi neatsakingai“, – IQ sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
Pastebima, kad greituosius kreditus teikiančių bendrovių paslaugomis dažniausiai naudojasi jauni asmenys, neturintys nuolatinio darbo ir stabilių pajamų, todėl susiduriantys su sunkumais, kai reikia grąžinti pasiskolintus pinigus. Lietuvos banko duomenimis, net 39 proc. pradelstų mokėjimų tenka asmenims iki 25 metų. Daugiausia problemų kyla tuomet, kai vienai paskolai grąžinti imama kita.
Tačiau kiek vėliau šiemet turėtų įsigalioti naujos taisyklės, kurios privers bendroves kreditus gyventojams dalyti atsakingiau. „Dedame galutinius taškus ir artimiausiu metu, atsižvelgiant į valdybos užimtumą, tai bus svarstoma. (…) Numatoma, kad mėnesinės įmokos už kreditą neturėtų viršyti 40 proc. tvarių žmogaus pajamų“, – dėstė V. Šapoka.
Iš viso kreditus dalijančioms bendrovėms skolingi beveik 46 tūkst. Lietuvos gyventojų. Bendra jų skolų suma viršija 122 mln. litų. Vidutinis skolininkas – 32-ejų vyras, kurio sukaupta skola siekia 1485 litus. Iš viso vyrai greitųjų kreditų bendrovėms skolingi 64,7 mln., o moterys – 57,3 mln. litų. Įsiskolinusių vyrų daugiau nei moterų, kaip rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.
Praėjusių metų pabaigoje paviešintais Lietuvos banko duomenimis, smulkiuosius kreditus (iki 1 tūkst. litų) 2011 m. mūsų šalyje dalijo 31 įmonė. Visos jos kartu buvo sudariusios 118 tūkst. sutarčių, kurių bendros vartojimo kredito sumos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 83,18 mln. litų.
Vidutinis vartojimo kreditas, kurį gyventojai skolindavosi 2011 m., siekė 653 litus. 95 proc. visų pasirašomų naujų sutarčių buvo sudaromos telefonu arba internetu. Vidutinė greitojo kredito trukmė – 2,2 mėnesio, o vidutinė metinė palūkanų norma – 110 proc.
2011 m. pabaigoje trys vartojimo kreditų davėjai buvo suteikę 65,65 mln. litų (79 proc. viso paskolų portfelio). Didžiausios smulkiųjų vartojimo kreditų davėjos pagal suteiktas paskolas buvo „4Finance“ (32,74 mln. litų), „MCB Finance“ (22,77 mln. litų) ir „Moment Credit“ (10,14 mln. litų).
