Rašyti tradicinio tapusio nacionalinio diktanto šįmet panevėžiečiai rinkosi šeimomis – mamos su vaikais, broliai su seserimis, močiutės su anūkais ir net anytos su marčiomis. Ne tik kalbos mylėtojai, bet ir konkurse negalėję dalyvauti lituanistai pripažino, kad diktanto tekstas – Vytauto V. Landsbergio „Senelio laiškas“ buvęs kietas riešutėlis, vertas raštingiausio šalies žmogaus titulo.
Po diktanto rašiusieji juokavo, kad klaidų galėjo privelti ne tik pačiame tekste – atsirado suabejojusiųjų net ir dėl autoriaus pavardės rašybos.
Gretos retėja
„Įskaudintiems kariūnams rankos tiesiog nižte nyžta, akys degte dega noru atkeršyti kryžeiviams, pernai nusiaubusiems jų gyvenvietę. Tąsyk iš kaimo teliko nuodegos, svilėsiai ir trūnėsiai“, – ne tik ši ištrauka iš Marijaus Žiedo per LRT radijo pirmąją programą skaityto V. V. Landsbergio „Senelio laiško“ sukėlė rimtą galvos skausmą šįmet rašiusiesiems nacionalinį diktantą.
Į Šiaulių gatvėje Suaugusiųjų švietimo centrą pasitikrinti rašybos įgūdžių susirinko gerokai mažiau panevėžiečių nei ankstesniais metais.
Dviejose mokyklos klasėse rašyti diktanto palinko 41 kalbos mylėtojas – nuo studentų iki 70-metį po kelių dienų švęsiančios senjoros. Diktantas nesudomino vietos žinomų žmonių. Pasitikrinti kalbos įgūdžius ryžosi vos pora miesto Savivaldybės darbuotojų.
Senjorai kliūva tik skyryba
Vyriausia konkurso dalyvė Teresė Marija Langienė sako diktantą rašanti pirmą kartą po 50-ies metų pertraukos. Senjora tvirtina tam specialiai nesiruošusi ir taisyklių nesikartojusi.
„Jaučiuosi puikiai, nes nesu beraštė. Rašyti moku, tik su skyryba gal sunkiau. Dėl žodžių rašybos abejoti nereikėjo. Rašybos taisyklės per tiek metų juk nepasikeitė, tik žodžius dabar galima kelti kaip nori, o man tai nepatinka“, – svarstė panevėžietė.
Senjorai rėžia ausį ir dabartinė jaunimo kalba.
„Vis varom ir varom, aš ir galvoju, ką jie ten varinėja?“ – jaunuolių žargonas stebina T. M. Langienę.
Kartu su ja diktantą rašė ir anūko antroji pusė Žaneta Samulionytė.
Prieš šešetą metų valstybinius egzaminus laikiusi, verslo administravimo studijas baigusi moteris atėjo pasitikrinti, ar per tiek metų neužmiršo rašybos ir skyrybos taisyklių.
„Mūsų kalba labai graži ir istoriškai vertinga, bet jai dėmesio skiriama per mažai. Nežinia, kur mane likimas nuves, tik norėčiau, kad mano vaikutis mokėtų ne vien gražią bendrinę kalbą, bet ir pasvališkių tarmę“, – teigė iš Pasvalio kilusi Žaneta Samulionytė.
Per greitai diktavo
Studentai brolis ir sesuo Eimutis ir Gintarė Tautkai mano, kad diktantas nebuvo neįveikiamas, keblumų kėlė tik, jų nuomone, per greitas diktavimo tempas.
„2007-aisiais Ramutės Skučaitės tekstas buvo skaitomas lėčiau. Šį kartą rašant nebuvo kada atsikvėpti, greta sėdėjęs kolega netgi nebespėjo rašyti“, – mano E. Tautkus.
Jam daugiausia pasukti galvą teko dėl teksto pastraipų skyrimo ir rečiau naudojamo žodžio „naščiai“ rašybos.
Nors jaunuolis pirmą kartą varžosi dėl raštingiausio Lietuvos žmogaus titulo, tačiau porą kartų nacionalinį diktantą rašė namuose.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute verslo administravimą studijuojantis vaikinas sako atėjęs pasitikrinti, kiek galvoje išliko mokyklos suole išmoktų taisyklių.
„Savo kalbos specialiai nelavinu, įdomu pasitikrinti, koks mano kultūros lygis belikęs“, – pripažįsta E. Tautkus.
Trečią kartą nacionalinį diktantą rašančiai būsimajai kineziterapeutei G. Tautkutei šįkart irgi daugiausia neaiškumų kėlė teksto skyryba. Mergina neabejoja, kad įvėlė skyrybos klaidų, tačiau viliasi, kad taisantieji jos darbą bent jau rašybos klaidų neras.
Abejonių sukėlė turinys
Net lituanistai pripažino, kad V. V. Landsbergio „Senelio laiškas“ buvo įkandamas tik patiems raštingiausiems.
„Kone kiekviename jo žodyje yra kokia nors rašybos taisyklė, daug dalyvių, pusdalyvių, nosinių, sudėtinga skyryba. Neaiškumų daug kam galėjo sukelti ir tekstas tekste. Bet tai nekelia jokios nuostabos – visais metais nacionalinio diktanto tekstai būdavo sunkūs“, – mano viena iš nacionalinio diktanto organizatorių Panevėžyje, miesto Švietimo skyriaus specialistė Birutė Baublienė.
Rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė – kalbos tvarkytoja Birutė Goberienė neturi jokių priekaištų dėl nacionaliniam diktantui parinkto teksto sudėtingumo. Tačiau ją kiek stebino pats turinys.
„Nežinau, ar diktantas apie aukuro naikinimą, žalčių žudymą tinkamas pilietiškumui ugdyti“, – abejoja B. Goberienė.
Rajone 41-as kalbos mylėtojas nacionalinį diktantą rinkosi rašyti trijose vietose – pačioje Savivaldybėje Panevėžyje, Krekenavos Mykolo Antanaičio ir Ramygalos gimnazijose. Tarp rašiusiųjų buvo trys Savivaldybės administracijos darbuotojai.
Raštingiausi – vyresni teisininkai
Konkurso dalyviai, pirmajame diktante padarę ne daugiau nei keturias rašybos arba skyrybos klaidas, bus pakviesti į baigiamąjį konkurso turą. Jame paaiškės raštingiausias Lietuvos pilietis. Diktantą tikrins 13 mokytojų.
Šįmet pirmą kartą diktantą buvo galima rašyti ir namuose, o tekstą organizatoriams išsiųsti paštu iki vasario 25-osios. Todėl pirmojo turo diktanto tekstas – V. V. Landsbergio „Senelio laiškas“ Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje bus paskelbtas tik vasario 26-ąją.
Tokie darbai bus patikrinti, ištaisyti, tačiau netgi nepadarę klaidų jų autoriai nebus pakviesti į antrąjį turą.
Nacionalinis diktantas šalyje pradėtas rengti prieš 8-erius metus. Jo organizatoriai pastebi, kad vyresni žmonės Lietuvoje yra raštingesni nei jaunimas, o baigusieji mokyklą prieš dešimtmetį diktantą parašo geriau nei mokyklinį suolą palikusieji pastaraisiais metais.
Raštingiausi Lietuvoje yra vyresnio amžiaus teisininkai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
