Dembavai, Vaivadams, Piniavai, Molainiams, Staniūnams, Pažagieniams užtenka būti vadinamiems kaimais. Prie Panevėžio prisiglaudusių arba vos per kelis kilometrus nuo jo nutolusių gyvenviečių žmonėms atėjo laikas tapti miestiečiais. Apie rajono ir miesto savivaldybių jungtuves prakalbusius politikus kaimo žmonės linkę sudoroti. Kodėl jų nevilioja miestas?
Surado išeitį
Panevėžyje mažėjant gyventojų politikai surado išeitį, kaip papildyti tuštėjantį miesto iždą ir išsaugoti 31-ą Tarybos nario vietą.
Jau kitą savaitę liberalsąjūdininkas Gintaras Šileikis planuoja Savivaldybės merui ir administracijos vadovams pateikti siūlymą inicijuoti bent priemiestinių rajono gyvenviečių prijungimą prie miesto. Politiko nuomone, tai būtų pats švelniausias variantas. Jis įsitikinęs, kad dar didesnis ekonominis efektas būtų pasiektas, jei iš dviejų miesto ir rajono savivaldybių liktų tik viena – Panevėžio.
Tokie miesto Tarybos nario ketinimai papiktino rajono atstovus. Jie atsikerta, kad kur kas teisingiau būtų Panevėžį paversti kaimu, nes vis tiek jame kasmet gyventojų mažėja: 2012-ųjų sausį Aukštaitijos sostinėje gyveno 98,6 tūkst. žmonių, šių metų sausį – jau 97,5 tūkst.
Vis dėlto ir rajonas negali pasigirti naujakurių antplūdžiu. Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pradžioje Panevėžio rajone gyveno 38 423 žmonės, o 2013-uosius rajonas pradėjo turėdamas 37 920 gyventojų.
Našta didmiesčio iždui
Dembavai, Vaivadams, Piniavai, Molainiams, Staniūnams, Pažagieniams, G. Šileikio nuomone, užtenka būti vadinamiems kaimais. Prie Panevėžio prisiglaudusių arba vos per kelis kilometrus nuo jo nutolusių gyvenviečių žmonėms atėjo laikas tapti miestiečiais.
Liberalsąjūdininkas skaičiuoja, kad dėl mieste dirbančių, bet rajone gyvenančių žmonių Panevėžio biudžetas kasmet praranda mažiausiai keliolika milijonų litų gyventojų pajamų mokesčio. Didžiuliai pinigai nukeliauja ten, kur gyventojai deklaravę gyvenamąją vietą – į rajono Savivaldybės iždą.
„Pati miesto Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė gyvena Dembavoje, todėl jos sumokamas gyventojų pajamų mokestis irgi tenka rajono biudžetui“, – neteisybę miestiečių atžvilgiu mato G. Šileikis.
Anot jo, kaimas miesto geru naudojasi ir kitose srityse. Panevėžio autobusų parko autobusai važiuoja į Piniavą, Dembavą, tačiau rajono Savivaldybė jam nekompensuoja už turinčių lengvatas keleivių vežimą.
Įmonės direktorius Rimantas Petukauskas atšauna, kad, remiantis tokiu argumentu, tektų ne kaimą prie miesto jungti, o atvirkščiai. Mat rajono Savivaldybė ne tik pasirūpinusi miestiečius nuvežti į Šilaičių kapines, Kaubariškio, Šeškų ir kitas sodų bendrijas, bet ir iš savo biudžeto lengvatas turintiems panevėžiečiams kompensuoja kelionę.
Atgytų verslas ir nurimtų Rožynas
G. Šileikis įsitikinęs, kad nors šešias priemiestines gyvenvietes prijungus prie Panevėžio, pajudėtų daug metų galvos skausmą miesto vadovams keliančių problemų sprendimas. Viena tokių – miesto planuose numatyta per Rožyno kvartalą nutiesti keturių eismo juostų Jurginų gatvę.
Prieš tokius valdininkų planus protestuoja miegamojo mikrorajono gyventojai. G. Šileikis mano, kad ir visų interesus būtų įmanoma patenkinti miesto centre automobilių spūsčių padėsiantį išvengti aplinkkelį nutiesus ne per Rožyną, o rajono teritorijoje – iki Piniavos.
Iš miesto ir kaimo jungtuvių, politiko nuomone, išloštų ir verslas. Mat buvusiame sovietmečio kariniame oro uoste Pajuostyje galėtų būti įkurtas pramonės ir logistikos centras.
Tinkamas laikas tuoktis
Sujungus miestą ir rajoną, anot G. Šileikio, nebeliktų ir konflikto dėl rajono vaikų, pageidaujančių lankyti miesto užmokyklinės veiklos švietimo įstaigas.
„Vieša paslaptis, kad į miesto Dailės, Muzikos mokyklas vaikus norintys leisti tėvai priversti gudrauti – juos priregistruoja pas ką nors mieste“, – teigė politikas.
Kaime gyvenantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams miesto darželių durys irgi atsiveria tik gavus rajono Savivaldybės sutikimą, kad Panevėžiui padengs jų ugdymo išlaidas.
G. Šileikio nuomone, dabar pats laikas imtis svarstyti miesto ir rajono jungtuvių. Tarybos narys skaičiuoja, kad iki galutinio rezultato praeis dar bent porą metų. Mat prijungimui turi pritarti ne tik patys gyventojai, abiejų savivaldybių tarybos, bet ir aukščiausioji šalies valdžia.
„Iki savivaldos rinkimų 2015-aisiais šis klausimas turėtų būti išspręstas“, – įsitikinęs Tarybos narys.
Jį piktina, kad tokios iniciatyvos nerodo miesto valdžia.
„Dabar kaip tik daroma miesto bendrojo plano korektūra, svarstomas biudžetas, o Savivaldybės administracija nesugeba suorganizuoti miesto ir rajono tarybų, komitetų bendrų posėdžių sujungimo klausimui aptarti. Aš šito jau ne kartą prašiau“, – teigė G. Šileikis.
Į miestą nesiveržė
Perspektyva kaimui tapti miestu rajono atstovams neatrodo nei žavi, nei gundanti.
Anot rajono mero Povilo Žagunio, teikti svarstyti savo nuomonę turi teisę kiekvienas pilietis, tačiau jis neabejoja, kad kaimo žmonėms nepatiks G. Šileikio idėja.
Kad priemiesčio gyventojai nesiveržia priklausyti Panevėžiui, parodė 2008-aisiais atlikta Vidaus reikalų ministerijos inicijuota gyventojų apklausa. Tuomet buvo svarstyta įkurti savarankišką Ramygalos savivaldybę, o priemiestines gyvenvietes – Molainius, Staniūnus, Vaivadus, Piniava, Dembavą, Pažagienius – prijungti prie Panevėžio.
Apklausą organizavusius rajono valdininkus tąkart nustebino itin menkas aktyvumas – išsakyti savo poziciją panoro vos 7 proc. reorganizuoti numatytų kaimų gyventojų.
Net 95 proc. apklausos dalyvių pareiškė esantys kategoriškai prieš prijungimą prie miesto.
Turtingieji – į kaimą
Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys įsitikinęs, kad per ketvertą metų kaimo žmonės nuomonės nepakeitė.
Seniūnas neabejoja, kad apie jungtuves miesto politikas neatsitiktinai prabilo likus porai metų iki savivaldos rinkimų. Mat prijungus priemiestines gyvenvietes Panevėžyje gyventojų padaugėtų bent 10 tūkst. ir miestiečių skaičius vėl viršytų didmiesčio statusui išsaugoti reikalingus 100 tūkst. Tuomet miesto vadovai išsaugotų dabartinius atlyginimus, o Taryboje liktų 31-as politikas.
Rajono Savivaldybei tokia pertvarka gerokai kirstų per kišenę – biudžetas per metus netektų keliolikos milijonų litų, gaunamų per gyventojų pajamų mokestį.
A. Bakšys pripažįsta, kad pastaruoju metu itin suintensyvėjusi gyventojų migracija iš miesto į priemiesčius.
„Daug žmonių iš miesto keliasi gyventi į kaimą. Vien Velžio seniūnijoje tokių apie 5 proc. Iš Panevėžio išsikrausto turtingi žmonės. Kiek gydytojų, teisininkų gyvena už 15-20 kilometrų nuo miesto. Žmonės patys renkasi gyvenamąją vietą, o ne politikai jiems parenka“, – teigė A. Bakšys.
Panevėžys neturi ko pasiūlyti
Seniūno nuomone, dėl migracijos į kaimą kalta pati miesto Savivaldybė. Anot A. Bakšio, bene prieš dešimtmetį jai atitekusiame maždaug 50 ha sklype tarp Staniūnų ir Velžio gyvenviečių iškilo gal tik pora namų.
„Kodėl rajono gyvenvietės plečiasi, o miesto – ne? Todėl, kad miesto Savivaldybė nesugeba pasirūpinti infrastruktūra. Manau, miestą geriau jungti prie kaimo, nes rajonas didėja, o Panevėžyje žmonių mažėja“, – siūlo seniūnas.
Pats A. Bakšys gyvena rajono Savivaldybei priklausančioje Berčiūnų dalyje. Nuo miesto teritorijos jo namus skiria apie 100 metrų.
Seniūnas kategoriškai tvirtina nenorintis būti Panevėžio gyventoju.
„Pažiūrėti gero spektaklio galiu nuvažiuoti į Vilnių, papramogauti vandens atrakcionų parke – į Druskininkus. O ką gali pasiūlyti Panevėžys, jei net padoraus paplūdimio neturi?“ – pareiškė seniūnas.
Gyvenimas nepagerėjo
Ką reiškia iš kaimiečių virsti miestiečiais, jau žino Stetiškių gyventojai. 1998-aisiais jie rašė laiškus tuomečiam šalies prezidentui, Vyriausybei, Seimui prašydami palikti rajono Savivaldybės žinioje. Masiškai parašus rinkusių gyventojų žodis nebuvo išgirstas ir
Stetiškiai tapo Panevėžio kvartalu.
Prieš jungimą kovojusi Violeta Baigienė teigia, kad jokio patogumo stetiškiečiai nepajuto.
„Kai tapome miestiečiais, pakilo tik žemės mokestis. Kad Stetiškių g. būtų nutiestas pėsčiųjų takas, prašymus rašome gal jau dešimt metų. 9-ojo maršruto autobusas į Stetiškius važinėja tik per mokslo metus, prašėme bent mikroautobusą į mūsų gyvenvietę siųsti, bet neišprašėme. Tiesa, miesto Savivaldybė išasfaltavo šiek tiek gatvių ir lentą, kad gavo ES paramą, pasikabino. Tiek ir tos naudos“, – vardijo V. Baigienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
