Netyla kalbos, kad Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas netrukus bus priverstas palikti postą. Kas tuomet bus prezidento Vladimiro Putino įpėdinis?
Pastaruoju metu vis dažniau užsimenama, kad ištikimas V.Putino šešėlis ir jį prezidento poste 2008–2012 m. pavadavęs D. Medvedevas praranda įtaką. Rimtą postūmį šioms kalboms davė sausio pabaigoje internete išplatintas dokumentinis filmas „Igra v podavki“ („Kirstukas“, tai šaškių žaidimas, kuriuo tikslas – kuo greičiau visas šaškes pakišti priešininkui, kad šis jas nukirstų). Labai profesionaliai, pagal pagrindines propagandos taisykles sukurtame filme D. Medvedevas kaltinamas Rusijos interesų išdavyste per revoliuciją Libijoje 2011 m. Kiek anksčiau paviešinta juosta, kur D. Medvedevui mesti kaltinimai dėl rusų karių gyvybę kainavusio neveiklumo per karą Gruzijoje 2008 m.
Tiesa, minimi filmai nebuvo parodyti per valstybės kontroliuojamus Rusijos televizijos kanalus, tačiau apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad ir šie pradėjo smarkiau kritikuoti D. Medvedevo vyriausybę. Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį dauguma televizijų užsipuolė vicepremjerą Arkadijų Dvorkovičių dėl tariamų machinacijų privatizuojant Šiaurės Kaukazo regiono energetines sistemas. Nuo panašaus informacinio pasirengimo atakai prasidėjo ir didžiulis korupcijos skandalas Gynybos ministerijoje, dėl kurio iš posto turėjo trauktis D. Medvedevo palaikomas gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas.
„D. Medvedevo diskreditavimo sezonas atidarytas“, – savo straipsnį pavadino „The Moscow Times“ apžvalgininkas Vladimiras Frolovas.
Net visiškai iki šiol paklusni buvusi Valstybės Dūma skėlė akibrokštą D. Medvedevo vyriausybei. Praėjusios savaitės pabaigoje Dūmos deputatams svarstyti buvo įtrauktas įstatymo projektas, nors jam prieštaravo vyriausybė. Premjeru būnant V. Putinui, o prezidentu – D. Medvedevui, tokių dalykų nenutikdavo, kaip pabrėžia leidinys gazeta.ru.
Šie įvykiai pakurstė kalbas apie įsibėgėjančias kovas Kremliuje. „Minchenko Consulting“ ekspertai šią savaitę išleido savo tyrimą „Politbiuras 2.0“, kuriame nagrinėjamos ir prognozuojamos permainos Rusijos valdžioje. Pasak analitikų, „Politbiure“ – Rusijos valdžios elite – įsisiūbuoja kova dėl V. Putino įpėdinio statuso, nors kiti prezidento rinkimai numatyti tik 2018 m. (be to, V. Putinas gali siekti dar vienos kadencijos). Vietoj A. Serdiukovo Sergejui Šoigu tapus gynybos ministru vadinamieji „silovikai“ (jėgos žinybų atstovai) sustiprino savo įtaką, o V. Putino ir D. Medvedevo tandemo, pasak ekspertų, laukia liūdna ateitis. Neatmetama ir pirmalaikių Dūmos rinkimų, po kurių bus patvirtinta nauja vyriausybė, galimybė.
Anksčiau pristatytoje Rusijos plėtros 2013 m. prognozėje, kurią parengė Globalizacijos problemų institutas, teigiama, kad D. Medvedevas bus atstatydintas šių metų pavasarį.
Keliai išsiskiria
Priežasčių, kodėl ištikimas V. Putino ginklanešys gali būti išmestas iš Rusijos valdžios scenos, įvardijama įvairių. Visų pirma, pastaruoju metu prasilenkia premjero ir prezidento požiūriai. D. Medvedevas, kuris laikomas liberaliu, kalba apie privatizaciją ir užsienio investicijų pritraukimą. O V. Putinas nesutinka, kad valstybė prarastų įtaką ekonomikos srityje. Be to, ne be prezidento pritarimo dabar Rusijoje pradėta antivakarietiška ir antiamerikietiška isterija. Kai kurie net mano, kad būtent antiamerikietiškumas tampa V. Putino valdžios ideologiniu pagrindu, kurio vakuumas buvo juntamas nuo 2012 m. sugrįžimo į Kremliaus sostą. V. Putinas palaikė Dūmos iniciatyvą uždrausti amerikiečiams įsivaikinti rusų našlaičius kaip atsaką į Magnickio įstatymą JAV. D. Medvedevas tokias Dūmos iniciatyvas atsargiai sukritikavo.
Be to, D. Medvedevas per daug neatsargiai išsakė pretenzijas 2018 m. vėl siekti prezidento posto, o tai dirgina Kremliaus klanus – tarp jų įsibėgėja vidinės pjautynės, kurios viešumoje pateikiamos kaip kova su korupcija.
Dar daugiau, tiek vyriausybės, tiek V. Putino populiarumas šiuo metu turi tendenciją mažėti, nors išlieka gan didelis, palyginti su demokratinių Vakarų valstybių vadovų reitingais. Vis dėlto nelinksmos Rusijos ekonomikos augimo prognozės neleidžia tikėtis, kad kils šalies lyderių reitingai. Todėl atpirkimo ožio scenarijus visiškai tikėtinas. Korupcijos skandalas, dėl kurio gynybos ministras A. Serdiukovas neteko posto, šiek tiek kilstelėjo V. Putino reitingus.
„D. Medvedevas nebegali tapti įpėdiniu, nes V. Putinas nebėra sąlyginių „silovikų“ ir sąlyginių liberalų arbitras. Nuo pat trečios kadencijos jis vienareikšmiškai „silovikas“. D. Medvedevas – jau nebe žaidėjas“, – leidiniui gazeta.ru teigė Dmitrijus Oreškinas iš Pilietinių iniciatyvų centro.
Tariami įpėdiniai
Kyla klausimas, kas užims premjero postą. Būtent šis žmogus ir turėtų įgyti V. Putino įpėdinio statusą. Vienais kandidatų įvardijami ilgametis buvęs Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas ir dabar gynybos ministras S. Šoigu, buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas, kuris pasikvietė V. Putiną į Kremlių dar 1996 m., vanagu laikomas vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, kurio pėdsakus dalis įžvelgia tiek A. Serdiukovo nušalinimo istorijoje, tiek minėtų D. Medvedevą kompromituojančių filmų gamyboje, ir regionams priimtinas bei nuo 2010 m. Maskvai vadovaujantis Sergejus Sobianinas.
Kita vertus, visos insinuacijos apie įpėdinį gali būti atidėtos, jei V. Putinas į premjero postą paskirtų politinių ambicijų neturintį techninį žmogų, koks buvo ekspremjeras Michailas Fradkovas. Tai reikštų, kad prezidentas rimtai negalvoja apie pamainą sau. Be to, D. Medvedevas dar neatleistas ir kai kurie Rusijos apžvalgininkai įsitikinę, kad, nepaisant kalbų, to artimiausiu metu nebus.
Išties, aišku viena – Kremliaus užkulisiuose prasidėjo naujas klanų kovos etapas.
