Būsimam Kipro prezidentui teks dvi svarbios užduotys – susiderėti su tarptautiniais skolintojais dėl paramos paketo ir išskalbti šalies, vadinamos juodų rusiškų pinigų plovimo mašina, reputaciją. Gali būti, kad būtent dėl šios priežasties, regis, niekas nenori gelbėti didelių finansinių bėdų turinčios šalies.
Sekmadienį, vasario 24-ąją, antrame Kipro prezidento rinkimų ture varžysis konservatorius Nicas Anastasiadesas ir komunistų partijos remiamas Stavras Malas.
N. Anastasiadesas žada padaryti viską, ko reikės, kad Kipras gautų tarptautinę paramą. S. Malas sutinka, kad šaliai reikia finansinės paramos, tačiau griežtai pasisako prieš bet kokias taupymo priemones, kurių mainais pareikalautų vadinamoji „troika“ – Europos centrinis bankas, Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Abu kandidatai į prezidento postą siekia į savo pusę palenkti rinkėjus, balsavusius už trečioje vietoje likusį nepriklausomą kandidatą George’ą Liliką. Jis bent iki šiol laikėsi nuomonės, kad bet koks paramos paketas ilgam laikui pavers Kiprą tarptautinių skolintojų vergu.
G. Lilikas per pirmąjį rinkimų turą surinko netikėtai daug – net 25 proc. – rinkėjų balsų. Jis tik dviem procentiniais punktais atsiliko nuo komunistų remiamo S. Malo. N. Anastasiadesas surinko 44,5 proc. rinkėjų balsų.
Sekmadienio rinkimų nugalėtojas prezidento poste pakeis puikiai rusiškai kalbantį komunistinių pažiūrų Demetrį Christofiasą, kuris nesiekė dar vienos kadencijos.
Iššūkių sąrašas
Jeigu N. Anastasiadesas, kaip tikimasi, laimės rinkimus, jis turės susidoroti su daugybe iššūkių.
Pirma, jis turės įtikinti ES institucijas ir TVF pasirašyti dokumentus dėl paramos šaliai iki birželio, kai šalis kreditoriams turės sugrąžinti 1,4 mlrd. eurų skolos dalį. Antra, jis turės nuraminti finansų rinkose kylančias baimes, kad Kipras, net ir gavęs paramos paketą, niekuomet nesugebės grąžinti sukauptų skolų. Trečia, jam teks reaguoti į didėjantį susirūpinimą, kad Kipras yra tapęs juodų Rusijos pinigų skalbykle.
Kalbos dėl tarptautinės paramos Kiprui tęsiasi jau maždaug aštuonis mėnesius. Nors visi galimi šalies gelbėjimo būdai atrodo labai sudėtingi. Kiprui reikia maždaug 17 mlrd. eurų paramos – ši suma prilygsta per metus šalyje sukuriamam bendrajam vidaus produktui.
Jeigu Kipras gautų tokio dydžio paskolą, jo skola pasiektų 140–145 proc. TVF teigia, kad tokio dydžio našta būtų netvari.
Dar galima restruktūrizuoti sukauptą skolą taip įsiutinant investuotojus ir paskleidžiant nuodų finansų rinkose arba perkelti nuostolius ant neapdraustų indėlininkų, tokių kaip rusai, pečių. Tačiau šiam variantui priešinasi Europos bankų prižiūrėtojai.
Kipras finansinės paramos paprašė pernai, kai šalyje veikiantys bankai nukentėjo dėl Graikijos skolos restruktūrizavimo. Tarptautinėse rinkose Kipras nebegali skolintis nuo 2011 m. gegužės.
Prieštaringas klausimas
Rinkos nuogąstauja, kad finansinė parama Kiprui gali įstrigti. Tuomet šalis taptų nemoki ir pakurstytų pamažu jau rimstančią euro zonos krizę.
Tokių baimių, regis, kyla ne be reikalo. Europos iždininke laikomoje Vokietijoje Kipro gelbėjimo klausimas laikomas prieštaringu. Dar pernai žiniasklaidai nutekintoje Vokietijos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Kipro bankai padėjo Rusijos oligarchams ir organizuotiems nusikaltėliams plauti pinigus.
Pareigūnams svarstant, ar reikėtų gelbėti į finansines bėdas įklimpusią mažą valstybę, situaciją paaštrino JAV įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Global Financial Integrity“ (GFI) paviešinta ataskaita, kurioje Kipras vadinamas purvinų Rusijos pinigų skalbykle.
GFI studija kelia klausimų apie Kipro finansų sektoriaus veiklą ir jos teisėtumą. Joje pabrėžiama, kad didžiausia Kipro, kurio metinis BVP sudaro apie 17,25 mlrd. eurų, užsienio investicijų dalis 2009–2011 m. atiteko Rusijai. TVF duomenimis, 2011 m. Kipro tiesioginės užsienio investicijos Rusijoje sudarė 96,58 mlrd. eurų. Ši suma penkis kartus didesnė nei Kipro BVP.
„Užfiksuoti tiesioginių užsienio investicijų srautai paprasčiausiai atspindi ankstesnius nelegalius pinigų pervedimo iš Rusijos į Kiprą atvejus, – teigiama ataskaitoje. – Kipras yra purvinų Rusijos pinigų skalbimo mašina.“
Rusai padėti nenori
Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš kurį įspėjo, kad Kipras neturėtų tikėtis „specialaus gydymo“. Ji pažadėjo, kad bet kokios tarptautinės paskolos sąlygos bus griežtos.
„Vokietijos vyriausybė pasveikintų Rusiją, jeigu ši nuspręstų padėti Kiprui, kaip tai darė praeityje“, – prieš gerą mėnesį naujienų svetainei „EUobserver“ sakė anonimu norėjęs likti Vokietijos pareigūnas. Teigiama, kad uždarame susitikime su savo šalies parlamentarais apie tokią galimybę yra užsiminęs ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble.
Tačiau pirmasis Rusijos premjero pavaduotojas Igoris Šuvalovas neseniai pareiškė, kad jo šalis nemato poreikio siūlyti Kiprui naujų paskolų, kurios būtų tarptautinio paramos paketo dalis. Tai Rusija esą darytų nebent tuomet, jei Kipro problemos grasintų tapti visos Europos ir pasaulio finansų rinkų nestabilumo priežastimi.
„Nesuprantu, kodėl dabartinėmis sąlygomis Rusija turėtų suteikti papildomą paskolą“, – interviu „The Wall Street Journal“ sakė I. Šuvalovas.
Rusija 2011 m. padėjo Kiprui išvengti bankroto suteikusi 2,5 mlrd. eurų paramą jo bankams, paveiktiems Graikijos finansinių bėdų.
