Premjeras Algirdas Butkevičius tikriausiai per geros nuomonės apie savo sugebėjimus anglų kalba diskutuoti viešai. Jo protokolo ir viešųjų ryšių tarnybos turėtų sukaupti ryžtą ir įtikinti premjerą, kad dideliuose viešuose renginiuose vertėtų naudotis sklandžiai kalbančio vertėjo paslaugomis.
Toks įspūdis niekaip neapleido klausantis A. Butkevičiaus kalbos ir atsakymų į klausimus vasario 18 d. susitikime su Vokietijos ir Baltijos šalių, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmų atstovais. Prabangiame „Kempinski“ viešbutyje vykusiame susitikime dalyvavo daugiau nei 100 didžiausių užsienio kapitalo įmonių Lietuvoje atstovų, kurie norėjo gyvai iš premjero lūpų išgirsti naujosios Vyriausybės prioritetus. Vis dėlto sunku būtų susitikimą pavadinti įkvepiančiu ir pavykusiu. Jau įžanginė premjero kalba rėžė ausį ir nejučia vertė dėmesį sutelkti ne į informacijos aktualumą, o į nuolatines kirčiavimo ir tarties klaidas. Ypač keistai angliškai skambėjo dažnai kartojami žodžiai „walking group“ (pasivaikščiojimo grupė), nors žinantiems A. Butkevičiaus įpročius tai turėtų būti „working group“ (darbo grupė). Kita vertus, galbūt tai turėtų atspindėti tikrąją jau daugybės sudarytų darbo grupių veiklos prasmę?
Ne itin sklandžiai sekėsi A. Butkevičiui atsakinėti ir į užsienio verslininkų klausimus. Tiesa, dėl to nereikėtų kaltinti vien anglų kalbos gebėjimų. Kartais atrodė, kad premjeras tiesiog vengia tiesesnio ir konkretesnio atsakymo. Jau pats pirmasis klausimas iš auditorijos, regis, išmušė premjerą iš vėžių. Indiškų patiekalų restorano savininkas Rajinderis Chaudhary pasiskundė, kad ketino investuoti kelis šimtus tūkstančių eurų į naujus restoranus Vilniaus centre, tačiau po pradinių darbų jis sulaukė vietos gyventojų grasinimų ir teko investicijas sustabdyti. „Praradau keliasdešimt tūkstančių eurų. Kur man ieškoti teisybės ir kas man tai kompensuos? Kodėl taip sunku atidaryti restoraną Gedimino prospekte, kuris ir taip yra negyvas?“ – premjero teiravosi restoranų savininkas. A. Butkevičius pradėjo aiškinti, kad jis nežino apie šią problemą, ir patarė visą informaciją atsiųsti į Vyriausybės kanceliariją, pažadėjo klausimą išsiaiškinti. Po tokio atsakymo tikriausiai ir kiti restoranų savininkai, turintys ginčų su kaimynais, turėtų užversti premjerą savo laiškais. Jei jis tikrai nusiteikęs spręsti tokias problemas, Vilniaus miesto meras ir miesto tarnybos gali pailsėti.
Gana sunkiai į konkretesnius klausimus atsakinėjantį premjerą gelbėjo jo patarėjas Stasys Jakeliūnas, vadovaujantis ekspertų grupei, kuri turi pateikti pasiūlymus dėl mokesčių sistemos pertvarkymo. S. Jakeliūnas neskubėjo verslininkams žadėti, kad bus sumažinti kurie nors mokesčiai. Atsakydamas į klausimą dėl PVM taikymo viešbučiams, premjero patarėjas pabrėžė, kad tai ne vien mokesčių tarifo klausimas. „Į tai reikia žiūrėti kompleksiškai. Norint didesnių turistų srautų Lietuvoje, reikia daugiau tiesioginių skrydžių į šalį, reikia daugiau informacijos apie Lietuvą. Vien mokesčių sumažinimas viešbučiams šios problemos nepakeis“, – teigė S. Jakeliūnas. Premjero patarėjas bandė paaiškinti ir atnaujintos namų renovacijos programos principus, nors pripažino, kad tai ne jo sritis.
Vyriausybės kanceliarijos Spaudos ir komunikacijos skyriaus išplatintame pranešime apie A. Butkevičiaus susitikimą buvo pabrėžta žinia apie tai, kaip reikia stabdyti vidinę migraciją. „Privalome nedelsdami stabdyti ne tik darbingiausio amžiaus žmonių emigraciją į užsienį, bet ir vidinę migraciją – gyventojų judėjimą iš regionų į didžiuosius miestus. Rengiame gyventojų užimtumo didinimo strategiją, darbo grupei vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Šis premjero pareiškimas perėjo per įvairius žiniasklaidos portalus ir sukėlė nemažai komentarų. Kiek ši žinia atspindi tikruosius Vyriausybės ketinimus – kitas klausimas. Tačiau klausantis gyvai premjero aiškinimų nebuvo galima net užtikrintai pasakyti, kad Vyriausybės vadovas tikrai norėjo aiškiai perteikti tokią mintį. Vietomis labai abstraktus kalbėjimas, ieškant tinkamų žodžių, tiesiog neleido pasikliauti A. Butkevičiaus atsakymais. Toks kalbėjimo stilius nepriimtinas aukščiausio rango politikui, kurį vėliau cituoja žiniasklaida, verslo atstovai ir iš kurio kalbų užsienio investuotojai susidaro įspūdį apie Lietuvos politiką.
Todėl būtina perduoti labai aiškią, nors galbūt ir nemalonią žinią premjerui bei jo patarėjų komandai: derėtų išlaikyti statusą ir prestižą, todėl viešuose renginiuose A. Butkevičius turėtų pasikliauti vertėju, kuris aiškiai ir sklandžiai perduotų lietuviškai pasakytus premjero žodžius. Premjeras turėtų vengti viešuose renginiuose ar prieš kameras kalbėti angliškai. Tai tiesiog kompromituotų Lietuvą. Jei šios rekomendacijos premjero tarnyba neišgirs, galime pralenkti interneto platybėse jau anekdotu tapusias Latvijos finansų ministro pastangas paaiškinti apie 2008 m. šią šalį ištikusią ekonomikos krizę. Iš visų pastangų paaiškinti užsienio žurnalistui, kas įvyko Latvijoje, įsimintina liko tik frazė „nothing special“ (nieko ypatingo).
A. Butkevičius, žinoma, moka angliškai ir gali bendrauti su kolegomis privačiai. Tačiau tai, kas atleidžiama privačiuose pokalbiuose, viešojoje erdvėje gali tapti tikru skandalu. Tokio lygio politikui derėtų jausti savo galimybes ir, jei tik įmanoma, kalbėti lietuviškai bei nesijaudinti, ar nepamirš reikiamo žodžio. Priešingu atveju bus sunku parodyti kompetenciją ir politinį solidumą. Užsienio investuotojams itin laužyta premjero anglų kalba taip pat neturėtų didinti noro investuoti į Lietuvą. Todėl jei premjero komanda nuspręs užsiimti „investicijų medžiokle“ užsienyje, verčiau jau tai patikėti kitiems Vyriausybės atstovams.
