Vietos bendruomenės – palyginti dar labai jaunas ir pirmuosius žingsnius žengiantis darinys – tarpininkas tarp žmonių ir valdžios. Nors valdžios ir bendruomenių dialogas užsimezgė, tačiau pastarosios turi būti itin aktyvios, kad jas išgirstų. Kitose Europos valstybėse vietos bendruomenės jau seniai yra valdžios prižiūrėtojos ir darbų vertintojos.
Žengia pirmus žingsnius
Vietos bendruomenės Panevėžyje tampa vis stipresne jėga, turinčia įtakos ir valdžios sprendimams. Nors dialogas tarp jų ir valdžios vyksta, bendruomenių atstovai pripažįsta, kad, norėdami būti išgirsti, turi itin garsiai rėkti.
Kaip teigė „Rožyno“ bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė, žmonių grupės turi būti itin aktyvios ir dirbti neskaičiuodamos nei laiko, nei pinigų. Tik tada bus galima matyti apčiuopiamų rezultatų. Kita vertus, tik aktyvius kolektyvus girdi valdžia.
„Įvairias gyventojų problemas sprendžiame jau šešiolika metų, tačiau tik prieš ketverius įsiregistravome kaip bendruomenė, kai pamatėme, kad kitaip nedaug ką galima padaryti. Dirbti reikia labai daug, kad valdžia mus išgirstų. Ir, svarbiausia, apsišarvuoti kantrybe. Palyginti su Skandinavijos, Olandijos ar kaimyninės Lenkijos bendruomenėmis, mes žengiame tik pirmąjį žingsnį“, – įsitikinusi R. Šerplienė.
Jos teigimu, vietos bendruomenės Panevėžyje kol kas naujas tvarinys, neįprastas tiek patiems žmonėms, tiek valdžiai.
Visų pirma reikia, kad patys gyventojai nebūtų abejingi, aktyviai įsitrauktų į vietos bendruomenių veiklą, tada galima nuveikti labai daug darbų.
„Rožyno“ bendruomenės pirmininkės manymu, jeigu Panevėžys būtų turėjęs seniūnijas, kaip kad Kaunas ar Vilnius, jau seniai būtų išsprendusios daug problemų.
„Dabar didžiausia mūsų, Rožyno kvartalo gyventojų, problema – aplinkkelis. Siekdami, kad šis aplinkkelis nebūtų tiesiamas per Rožyną, nuėjome kryžiaus kelius. Ir kova dar nebaigta. Valdžia mūsų šiek tiek klauso, bet mes ir šaukiam“, – „Sekundei“ teigė R. Šerplienė.
Daugiau lėšų projektams
Panevėžyje jau ne pirmus metus veikia labai stiprios „Rožyno“ ir „Senamiestiečio“ bendruomenės. Jų pavyzdžiu ir pernai sukurtų vietos bendruomenių tarybų gerąja patirtimi užsikrėtę vien praėjusiais metais užsiregistravo septynios naujos bendruomenės.
Miesto Savivaldybės bendruomenių reikalų koordinatorius Vladas Taučius „Sekundei“ teigė, kad vietos bendruomenių kūrimosi procesas Panevėžyje tik įsibėgėjo. Tam didžiausios įtakos turėjo pernai pagal Vietos bendruomenių savivaldos programą sudarytos vietos bendruomenių tarybos. Keturioms taryboms buvo paskirstyta 295,1 tūkst. litų, juos galėjo panaudoti savo nuožiūra: įrengti ar atnaujinti vaikų žaidimo aikšteles, parkus, organizuoti vaikų ar senelių užimtumą, bendruomenių renginius, padėti nepasiturintiems savo nariams.
„Vietos bendruomenių tarybų indėlis gražinant miestą – akivaizdus. Jau turime įdirbį, antrą kartą tikrai bus lengviau, nes jau žinosime, kaip reikia tvarkytis“, – sakė V. Taučius.
Ar bus skirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimas, dar neaišku. Tačiau tikimasi, kad pasiteisinęs projektas bus tęstinis.
Anot V. Taučiaus, dabartiniais duomenimis, kovo mėnesį Panevėžį turėtų pasiekti tokia pati suma kaip ir pernai Vietos bendruomenės tarybų projektams.
Pasitempti yra kur
Pietinės vietos bendruomenės tarybos pirmininkas Donatas Golubevas teigė, kad tokio projekto idėja yra puiki, tačiau pasigedo valdžios atsakingesnio požiūrio.
Jo teigimu, bendruomenės tarybos buvo sukurtos kiek dirbtinai, susirinko nepažįstami žmonės, visiškai neaiški tvarka, kaip galima panaudoti skirtus pinigus. Ir svarbiausia – viskas palikta savieigai.
„Pagrindinė problema – žmonės į vietos bendruomenių tarybas atėjo vedini noru spręsti problemas, tai pareikalavo ne tik daug laiko, bet ir asmeninių resursų, nes nebuvo kompensuojamos nei telefono, nei kuro, nei administracinės išlaidos.
Sakyčiau, į šį projektą buvo pažiūrėta kiek pro pirštus, nes viskas palikta savieigai. Savivaldybė tikrai geranoriškai ėmėsi iniciatyvos, bet kai reikėjo staigesnio požiūrio, pradėjo buksuoti. Iš dalies suprantu ir Savivaldybę, kuriai šis projektas buvo primestas. Tačiau kai projektui atiduodi visą savo energiją, laiką ir pagaliau – asmenines lėšas, norisi, kad viskas vyktų sklandžiai. Galima buvo padaryti gerokai efektyviau, vietos pasitempti tikrai dar yra kur“, – įsitikinęs D. Golubevas.
Šios iniciatyvos didžiausias pliusas, anot Pietinės vietos bendruomenės tarybos pirmininko, kad pavyko padaryti daug darbų, kuriais džiaugiasi visa bendruomenė. Visų pirma pasisekė atsikovoti vaikų žaidimo aikšteles, kurios buvo užstatytos automobiliais. Taip pat buvo atnaujinta daug suolelių, įvairių sūpynių ir karstyklių vaikams, krepšinio stovų.
„Buvo nemažai tokių atvejų, kai žmonės kreipėsi su prašymais į Savivaldybę, pavyzdžiui, padėti sutvarkyti aikštelę, tačiau gaudavo atsakymus, kad „tikrinsim, žiūrėsim“, bet situacija nesikeisdavo metus, o bendruomenė tą problemą nesunkiai išsprendė“, – pasakojo D. Golubevas.
Pasigedo valdžios atsakomybės
Dar vienas ambicingas Pietinės vietos bendruomenės tarybos įgyvendintas projektas – baigiamos įrengti vaizdo kameros prie pastatų, kur mėgsta būriuotis įvairios ne visada draugiškai nusiteikusios kompanijos. Pasak D. Golubevo, nors buvo nemažai ir skeptikų, kam tokios kameros reikalingos, visai neseni įvykiai parodė, kad jos – itin veiksminga prevencinė priemonė.
„Kone kuriozinis atvejis – kai žmogus buvo suspardytas prie policijos pareigūnės akių. Prie tokių probleminių vietų įrengti kameras – itin veiksminga prevencija. Dabar ant trijų namų vaizdo kameros stebės situaciją ir kartu drausmins“, – įsitikinęs jis.
Didžiausia problema, kuri taip ir liko neišspręsta, anot D. Golubevo, nes pritrūko valdžios atsakomybės, ta, kad nebuvo sustabdyta vieno alaus baro veikla.
„Pietiniame miesto rajone yra aludė, kurioje alkoholis pardavinėjamas net nepilnamečiams. Prie šios įstaigos daromi visi įmanomi pažeidimai: muštynės, nepilnamečių girdymas. Surinkome net 100 gyventojų parašus, kad būtų apribota šios visą parą veikiančios aludės veikla, tačiau rezultato – jokio. Pats dalyvavau posėdyje, apie šią problemą buvo informuota ir administracijos direktorė Kristina Vareikienė, ir policijos atstovai, tačiau neva dėl konkrečių įrodymų nebuvimo problema ir liko neišspręsta. Norėdamas išspręsti problemą, susiduri su abejingumu. Žmonės, kurie turėtų kelti tautą, ją smukdo“, – kalbėjo D. Golubevas.
Jo teigimu, niekam ne paslaptis, kad paaugliai pačiame miesto centre – Senvagėje – nebijo viešai vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau niekas nesiima priemonių jiems sutramdyti. Vyro manymu, alkoholio verslas duoda dideles pajamas, iš jų gyvena ir daug įtakingų žmonių, tad nukirtus tą bambagyslę kiltų didelė revoliucija.
Pietinė bendruomenė gali džiaugtis bent jau tuo, kad dabar nepilnamečiai turės nors šiokį tokį pasirinkimą – ar gerti alų, ar žaisti krepšinį, nes iki šiol jų rajone praktiškai visi krepšinio stovai buvo išdraskyti.
Reikia pakoreguoti teisinę bazę
Dialogas tarp valdžios ir bendruomenės, pasak D. Golubevo, buvo daugiau deklaratyvus nei nuoširdus. Užsienyje valdžia daug labiau reiškia savo poziciją įvairiais klausimais, nepalieka problemų savieigai, o bendruomenė palaiko tas iniciatyvas.
„Jeigu Savivaldybė parodytų didesnę iniciatyvą, skirtų žmogų, kuris neturėtų kitų darbų, tik bendrautų su bendruomenėmis, galbūt daug kas pasikeistų. Darbų vietos bendruomenės padarė tikrai daug, labai svarbu, kad šis projektas ir toliau būtų plėtojamas, kad atsirastų iniciatyvių žmonių, kurie norėtų imtis tokio sunkaus darbo“, – sakė D. Golubevas.
Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis įsitikinęs, kad vietos kolektyvai galėtų nuveikti daug daugiau, jeigu būtų pakoreguota teisinė bazė. Pavyzdžiui, Olandijoje vietos bendruomenės iškelia idėją, o ją įgyvendinti turi vietos valdžia, o pas mus kol kas yra atvirkščiai – pačios bendruomenės yra ir idėjų autorės, ir įgyvendintojos. Tačiau rajono bendruomenės džiaugiasi su rajono valdžia randančios bendrą kalbą.
„Rajono bendruomenės labai glaudžiai bendradarbiauja su vietos valdžia, kuri mus remia ir finansiškai, ir suteikdama patalpas. Praktiškai visiems projektams gauname iš rajono finansavimą. Juk ne kas kitas, o bendruomenės formuoja kultūrinį ir visuomeninį rajono veidą“, – sakė K. Binkis.
Lina DRANSEIKAITĖ
