Dėl bronchinės astmos atsiradimo įprasta kaltinti alergiją namų dulkėms, gyvūnų kailiui, žiedadulkėms, vaistams. Tačiau ši astmos forma pasitaiko ne dažniau kaip 16 proc. astmininkų. Astmos sukėlėjas dažniausiai yra grybelis.
Iš kur atsirado?
Šis grybelis buvo atrastas praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Samarkando srityje. Tuomet alergologai atkreipė dėmesį, kad sergantiesiems bronchine astma ir gyvenantiesiems kaimiškose trobose su asla įkvėpus žemės dulkių pasireiškia ūmūs uždegiminiai procesai plaučiuose. Tai pakišo mintį, kad alerginis mechanizmas susijęs su pelėsiu.
Mokslininkai susidomėjo šiomis aplinkybėmis ir ėmė ieškoti grybelio, dėl kurio atsiranda pelėsis. Procesas buvo ilgas, nes buvo orientuojamasi į jau žinomas rūšis. Tačiau galiausiai buvo atrasta nauja infekcijos rūšis – grybelis, pasižymintis sąlyginai patogeninėmis savybėmis.
Galbūt šios rūšies mikozė taip ir būtų likusi Vidurinės Azijos šalių gyventojų problema, tačiau tyrimai toliau vyko ir miestuose. Rezultatai buvo netikėti: grybelio nešiotojas yra kiekvienas žmogus.
Pelėsinis grybelis ne tik veisiasi dirvožemyje, bet ir gyvena žmogaus kraujyje. Gamtoje jo sandara yra siūlų pavidalo, o žmogaus organizme jis yra sferulės formos – ovalus darinys su kapsule viduje, kurioje yra endosporos – būsimų grybelių sėklos. Šis faktas byloja apie tai, jog pelėsinis grybelis Paecilomyces seniausiai apsigyveno žmogaus kraujyje ir savo evoliucijos procese įgijo naują egzistavimo formą, kuri apsaugo nuo biologinio šeimininko žūties.
Grybelis į žmogaus kraują patenka ne iš dirvožemio. Gemalą jis pasiekia iš motinos kraujo. Motinos imuninė sistema apsaugo vaisių nuo infekcijos vystymosi būnant gimdoje. Po gimimo žmogui teks savarankiškai kovoti su infekcijos sukėlėju pasitelkus natūralų ir specifinį imunitetą. Pastarojo vystymąsi kaip tik ir lydi dusulio priepuoliai ir kitokie alerginiai reiškiniai.
Reakcijos pradžia
Iki tam tikro laiko šis grybelis snaudžia organizme, tačiau suaktyvėja susilpnėjus imuniteto kontrolei, tuomet ima intensyviai daugintis. Sveiko žmogaus 1 kraujo mkl gali būti iki 6 tūkst. subrendusių grybelio sferulių, toks žmogus yra nešiotojas, sergančiojo astma kraujyje būna iki 35 tūkst. grybelio sferulių – skaičiai tikrai įspūdingi.
Grybelio ląstelės greitai besidaugindamos paleidžia sudėtingus imunologinius ir biocheminius procesus.
Todėl kraujyje susikaupia daug specifinio imunoglobulino E, jo padedamos kraujo ląstelės grūdėtieji leukocitai (eozinofilai) prisitvirtina prie stambių grybelių sienelių ir juos suardo, o nedidelius sunaikina išskaidydami.
Paprastai kalbant, gindamas organizmą nuo įsibrovėlių imunoglobulinas E sukelia alergines reakcijas, kyla bronchų spazmai, išburksta gleivinė, gausiai gaminasi gleivės, jos užkemša ir bronchus, ir plaučius.
Todėl ir pasireiškia klasikiniai astmos požymiai: kosulys, dusulys su švilpiančiu gergždimu, kuris kyla orui skverbiantis pro susiaurėjusius bronchus.
Kas kaltas?
Gamtoje egzistuoja keletas šimtų grybelių rūšių, pačiu žinomiausiu ir pavojingiausiu žmogaus sveikatai laikomas meningitą sukeliantis grybelis, taip pat candida grybelis, sukeliantis pienligę.
Visi grybeliai labai gyvybingi, jie pakelia itin žemas ir aukštas temperatūras – 150 laipsnių šalčio iki tiek pat laipsnių karščio ir labai gerai prisitaiko prie naujų sąlygų.
Per pastaruosius 20 metų sparčiai daugėja sergančiųjų mikozėmis. Grybelinėmis ligomis serga kas ketvirtas žmogus. Vadinasi, susirgti bronchine astma tikimybė daug didesnė nei įprasta manyti: juk organizme snaudžiantis grybelis bet kurią akimirką gali nubusti.
Tai netiesiogiai įrodo ir kitų šalių mokslininkų tyrinėjimai. Remiantis jų duomenimis, sergančiųjų bronchine astma nuolat daugėja. Taip yra todėl, kad šiuolaikinio žmogaus imuninė sistema, veikiama gyvenimo būdo pokyčių, nesusidoroja su krūviais.
Pavyzdžiui, dėl bronchinės astmos atsiradimo dažnai kaltinami stresai, tai tiesa, tačiau mažai kas žino, jog patiriant stresą kraujyje dingsta apsauginiai baltymai imunoglobulinai, taip atveriamas kelias kraujyje daugintis grybelio ląstelėms.
Dažnai manoma, kad astma susergama iki galo neišgydžius bronchito, kitų kvėpavimo takų ligų.
Tačiau pamirštama įvertinti, jog galbūt šio reiškinio mechanizmas yra toks: kyla superinfekcija (viršutinių kvėpavimo takų, gripas, bronchitas), jai įveikti imunitetas sutelkia visas galias, tuomet sumažėja imuninė grybelio ląstelių kontrolė.
Metams bėgant ir žmogui senstant grybelio aktyvumas didėja, tai taip pat paaiškinama imuniteto savybėmis – natūraliai susilpnėja užkrūčio liaukos (svarbiausio imuninės sistemos organo) funkcionavimas ir grybeliai ima viršų.
Kol kas tyrimai vyksta toliau, tačiau jei prielaidos, kad daugeliu atvejų astmą sukelia grybeliai, pasitvirtins, ši liga bus gydoma kitaip – preparatais nuo grybelio vietoj hormonų ir antihistaminų.
Juk sumažinus grybelių sporų kiekį iki normos ribų nekils ir bronchų spazmai. Tai puiki perspektyva daugeliui astmininkų, kurie dabar priversti nesiskirti su inhaliatoriais.
Parengė A. Kaminskienė
