Turbūt retai kam į galvą ateina mintis, kad kai kurie įpročiai, tokie kaip netaisyklingas sėdėjimas, gali turėti įtaką grožiui. Vis dėlto tai ne pokštas. Žinoma, ydinga laikysena nepuošia, bet ji gali sukelti ir daugiau nesmagumų, susijusių su išvaizda.
Sėdėdamos prie kompiuterio mėgstame ranka pasiremti pasmakrę. Ir visai nesusimąstome, kokią žalą gali padaryti tokia, regis, visai nekalta poza. Betgi priežasčių atsikratyti to įpročio yra ne viena.
Visų pirma, dėl spaudimo ranka paliežuvio kaulas šiek tiek pasislenka iš vietos, be to, ilgainiui susidaro dvigubas pagurklis, net gali pasikeisti veido kontūras (atsirasti asimetrija). Ir tai dar ne viskas –pablogėja kraujo apytaka, kartu ir audinių maitinimas, taigi oda ima sparčiau senti. Norint tų visų blogybių išvengti verta tuoj pat liautis ramstytis ranka veidą.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į pozą, kuria sėdime. Kai pastebime, kad esame susikūprinusios, padarykime paprastą pratimą – be jokių pastangų nuleiskime galvą ir taip pabūkime porą minučių. Šis veiksmas padeda atpalaiduoti kaklo raumenis ir suaktyvinti kraujo tėkmę.
Bet geriausia visada sėdėti tiesiai, o rašant neužsigulti ant stalo ir per daug nenuleisti galvos. Svarbi ir kojų padėtis sėdint. Sėdėjimas užsikėlus vieną koją ant kitos – tiesiausias kelias į venų varikozę. Juk esanti viršuje galūnė užspaudžia kraujagysles, o jeigu tai kartojasi kasdien…
Normalią kraujo apytaką galima atkurti pakeliant ištiestas kojas nuo grindų ir jų pirštus palenkiant į save. Tą pratimą patariama pakartoti 8–10 kartų. O svarbiausia – įprasti sėdint abi pėdas laikyti ant grindų. Dar geriau po jomis pasidėti neaukštą pakylą – tai ir naudinga, ir patogu.
Nėra toks nekaltas ir lūpų kramtymas arba dažnas jų laižymasis, o juk susierzinusios arba sunerimusios taip neretai elgiamės. Tos nedidelės ydos priežastis paprastai būna lūpų perdžiūvimas, taigi galima suprasti, kad vandens trūksta ir organizmui. Vadinasi, visada su savimi reikia turėti buteliuką vandens, kad bet kada būtų galima papildyti skysčio atsargas.
Sausas lūpas patartina patepti ir higienine pomada – ši priemonė jas puikiai drėkina ir minkština.
Ne viena turime prisipažinti ir dėl netinkamų kosmetikos naudojimo įpročių. Pavyzdžiui, dėl dažno veido priežiūros priemonių kaitaliojimo. Betgi jų aktyviųjų medžiagų poveikis paprastai išryškėja tik praėjus trims ar keturioms savaitėms nuo naudojimosi pradžios.
Keičiant veido kremą, toniką, pienelį ir pan. dažniau, oda nespėja pajusti jokios naudos. Ne veltui kosmetologai pataria veido odos priežiūros priemones keisti kitokiomis ne dažniau kaip kas pusmetį. Be to, kremo ir kitų kosmetikos gaminių nereikia teptis per gausiai – jų perteklius į odą nesusigeria, o tik palieka ant veido riebalų plėvelę.
Negalima užmiršti, kad dekoratyvinė kosmetika turi savo galiojimo laiką, todėl reikia reguliariai pasitikrinti savo gražinimosi priemones. O jei toniniam kremui tepti naudojama kempinėlė, kas kelias dienas ją reikia išplauti šiltu vandeniu su nedideliu kiekiu dušo želės.
Neverta pernelyg žavėtis karštos vonios procedūromis. Taip pažeidžiama didžiausių švaruolių natūrali odos apsauga, be to, piktnaudžiavimas karštu vandeniu kenkia ir krūtinės odai – ji praranda stangrumą. Pasipliuškenti vonioje visai pakanka kartą per savaitę, o kiekvieną rytą ir vakarą geriausia praustis po šiltu dušu – vandens temperatūra turėtų būti 40 – 43 laipsniai.
Beje, rytą netgi nereikėtų naudoti jokio prausiklio – pakirdus iš miego verta palįsti po vandens čiurkšlėmis tam, kad atsigaivintume ir įgytume žvalumo. Jei galvos oda nėra labai riebi, plaukus plauti taip pat rekomenduojama ne kiekvieną, o kas antrą dieną.
Parengė A. Gotautaitė
