95-osios valstybės atkūrimo metinės Panevėžyje išsiskyrė renginių gausa. Panevėžiečiai neliko abejingi šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimui paminėti Lietuvos gimimo dieną išradingai ir originaliai.
Žadino patriotizmą
Oficialioji dalis, prasidėjusi šv. Mišiomis Kristaus Karaliaus katedroje ir iškilminga rikiuote bei vėliavos pakėlimo ceremonija, mažai kuo skyrėsi nuo praėjusių ar užpraėjusių Vasario 16-osios minėjimų. Nebent tik tuo, kad žodis buvo suteiktas ir jau nepriklausomos Lietuvos kartos atstovei – jaunajai Panevėžio miesto merei Monikai Stepukaitei.
Tačiau ir miesto meras Vitalijus Satkevičius, ir vyskupas Jonas Kauneckas atkreipė dėmesį, kad jaunoji karta nelieka abejinga savo valstybingumui ir bent jau šią dieną didžiuojasi, kad yra lietuviai.
„Tai viena svarbiausių datų šalies valstybingumo kelyje, simbolizuojanti mūsų stiprybę, pilietiškumą ir meilę Tėvynei. Ši šventė – tai mūsų protėvių dovana. Turime ją saugoti, puoselėti ir perduoti ateities kartoms. Nenuleiskime rankų, nebijokime iššūkių ir sunkmečių, patikėkime, kad juos įveiksime ir ateityje. Šiandien didžiuojamės tais, kurie gūdžiais sovietiniais metais išsaugojo savo šaknis, tradicijas, puoselėjo lietuvybę. Tikiuosi, kad ir jaunoji karta seks jų pavyzdžiu ir toliau puoselės visuomeniškumo ir bendruomeniškumo jausmą“, – sakė V. Satkevičius.
Iniciatyvos ėmėsi jaunimas
Oficialios kalbos ir nesikeičianti valstybinės šventės programa nedaug sutraukia jaunimo, todėl jaunosios kartos atstovai ėmėsi iniciatyvos parodyti, kad Vasario 16-oji gali būti švenčiama kitaip. Po oficialiosios dalies prie Panevėžio kolegijos jaunuoliai kvietė visus panevėžiečius kartu sušokti bendrą masinį šokį „Kurkime Lietuvos ateitį kartu“.
Kaip teigė akcijos iniciatorė Gabrielė Pauliukaitė, taip siekiama parodyti, kad ir jaunajai kartai yra svarbios valstybinės šventės, tačiau jauniems žmonėms ne visada priimtina jų minėjimo forma.
„Norime, kad Vasario 16-oji nebūtų tik dar viena laisva diena, norime, kad jauni žmonės neliktų jai abejingi, domėtųsi savo krašto istorija, tradicijomis. Sugalvojome šią akciją, norėdami kažko naujo, šviežio, nes ne visada tokios šventės patrauklios jaunimui“, – aiškino G. Pauliukaitė.
Iškilmingoje rikiuotėje ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje išsiskyrė nemažas būrelis skautų. Jau antrus metus iš eilės Vasario 16-osios proga jie organizuoja žygį snieguotais Lietuvos takais. Kaip pasakojo Panevėžio krašto mažosios patyrusių skautų tarybos pirmininkė Algė Masiulytė, šis žygis skirtas įprasminti tai, kas įvyko prieš 95-erius metus. Pėsčiomis kaimo ir miško keliukais leidosi ne tik patyrę Panevėžio skautai, bet ir svečiai iš Šiaulių, Vilniaus. Per dvi dienas trukusį žygį skautai įveikė daugiau kaip 35 kilometrus.
„Jau antrus metus organizuojame tokį žygį. Pernai ėjome į Paįstrį, o šiemet – į Miežiškius, kur vakare surengsime vakaronę vietos gyventojams, diskutuosime apie 1918-ųjų įvykius“, – prieš kelionę kalbėjo skautė.
Skautai, džiaugdamiesi laisve, šiame žygyje prisiminė savo šūkį „Dievui, Tėvynei, artimui“.
Sudarė trispalvę
Žaismingai ir netradiciškai Vasario 16-ąją paminėjo švietimo įstaigų bendruomenės. Mokyklose buvo organizuojamos dainų šventės, vakaronės, spektakliai. Kai kuriose švietimo įstaigose suplazdeno Lietuvos trispalvė. A. Lipniūno pagrindinės mokyklos mokiniai vėliavą padarė iš balionų, o „Vyturio“ progimnazijos moksleiviai – iš malūnėlių.
Kaip pasakojo „Vyturio“ progimnazijos istorijos mokytoja ir akcijos iniciatorė Daiva Naričiūtė, buvo nuspręsta 95-ąsias Vasario 16-osios metines paminėti išskirtinai ir atsisakyti vaikams nuobodžių renginių.
Visą mėnesį mokiniai diskutavo, kas yra laisvė ir su kuo ji siejasi. Daugeliui atrodė, kad tai turėtų būti vėjo malūnėlis – laisvės, nepriklausomybės, kūrybiškumo, jaunatviško maksimalizmo, entuziazmo ir iniciatyvumo simbolis. Todėl buvo pagaminta beveik 600 geltonos, žalios ir raudonos spalvų malūnėlių.
„Iš malūnėlių sudarėme mūsų trispalvę, sugiedojome Lietuvos himną. Ši akcija vaikams sukėlė pasididžiavimo savimi ir Lietuva jausmą. Jaunoji karta tikrai supranta šios šventės prasmę, tik ne visada jiems būna priimtinas šventimo būdas. Dabar ir idėją jie patys sugalvojo, ir malūnėlius gamino, ir iš jų sudarė trispalvę, visi prisidėjo prie šios akcijos įgyvendinimo. Svarbu atrasti tinkamas formas ir būdus, kaip prisibelsti į mokinių širdeles“, – tvirtino D. Naričiūtė.
Kvietė rašyti laiškus
Kiek kitaip paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 95-metį kvietė ir Panevėžio kraštotyros muziejus. Ragindami švęsti, jau nuo vasario 1-osios jo darbuotojai kvietė rašyti laiškus ir sveikinti Lietuvą.
Muziejaus ryšių su visuomenė specialistė Raimonda Monkevičiūtė viliasi, kad panevėžiečiai akcijai neliks abejingi ir iki birželio 3-iosios parašys 95 sveikinimus.
„Šia akcija siekiame, kad kuo daugiau panevėžiečių parašytų sveikinimą Lietuvai. Juk vasario 16-ąją Lietuva mini valstybės atkūrimo 95-metį, o birželio 3-iąją – Sąjūdžio 25-metį. Kartu tai bus kaip įžanga rengiantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto šimtmečio jubiliejui“, – sakė R. Monkevičiūtė.
Muziejaus atstovė teigė, kad jau dabar sulaukta apie dvidešimt įvairiausių sveikinimų: vaikai dažniausiai sveikina paprastais, bet labai nuoširdžiais žodžiais, o suaugusieji – net eilėmis.
„Esame sulaukę ir labai originalių laiškų, pavyzdžiui, vienas mokytojas kreipiasi į savo anūkėlį, kad šis užaugęs suprastų, jog nepriklausomybė yra didžiulis tautos išbandymas. Sulaukėme nemažai ir eilėraščių, ir net poemų, skirtų Lietuvai. Pasibaigus konkursui, originaliausio sveikinimo autorius bus apdovanotas specialiu prizu, o sveikinimus suklijuosime ant vieno ritinėlio, kad galėtų perskaityti visi panevėžiečiai“, – teigė R. Monkevičiūtė.
Lina DRANSEIKAITĖ
