Jie buvo ministrai ir žinojo, kad jiems pavaldžių valstybės įmonių vadovai bus keičiami. Ir žino, kad vėl atėję į valdžią galės paskirti savus. Taip sovietinį penkmetį valstybės valdomame ūkyje pakeitė keturmetis.
Prieš ketverius metus žiniasklaida rašė apie Liberalų sąjūdžio nario Eugenijaus Gentvilo sėkmę Susisiekimo ministerijos skelbtame konkurse eiti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo pareigas. Ministerijai vadovavo E. Gentvilo partijos kolega Eligijus Masiulis. Straipsnių komentatoriai piktinosi. Situacija po ketverių metų iš esmės nesiskiria, tik veikėjai – socialdemokratai. Uosto vadovo pareigas gavo ministro Rimanto Sinkevičiaus partijos kolega Arvydas Vaitkus. Be to, abu jie – buvę „Achemos grupės“ darbuotojai. Ministerijos rengtų konkursų rezultatų niekas neskundžia, ir ne tik šiais dviem atvejais.
Konkursų rezultatai lengvai nuspėjami ir šis ritualas beveik niekuo nesiskiria nuo tiesioginio paskyrimo. Beveik nesiskiria ir juridiškai, nes reikalavimus valstybės įmonės vadovui gali vienašališkai nustatyti ministras.
Žinoma, rizikos, kad reikalavimus gali atitikti ir kuris nors kitas konkurse dalyvaujantis asmuo, yra, tačiau ją mažina tai, jog konkurso komisijoje paprastai būna ministrui pavaldūs žmonės – ministerijos tarnautojai.
E. Masiulis sako, kad yra skirtumas tarp dabartinės ir anksčiau jo vykdytos valstybės įmonių vadovų kaitos. Seimo nariu tapęs E. Gentvilas dabar kalba apie reikalingus pokyčius skiriant įmonių vadovus, tačiau tik kalba. Per ketverius dešiniųjų valdymo metus jokių pokyčių šioje srityje neatlikta, o naujoji Vyriausybė, savo programoje žadanti „kelti ambicingus tikslus valstybės įmonėms skaidrinant veiklą ir siekiant efektyvumo“, jų kol kas detaliai neišdėstė.
Davė laiko parodyt, ką gali
E. Masiulis teigia, kad pradėjęs darbą Susisiekimo ministerijoje įmonių direktoriams suformulavo naujus tikslus ir davė kelis mėnesius su jais susipažinti bei parodyti rezultatus – ir buvusiam uosto direktoriui socialdemokratui Sigitui Dobilinskui, ir „Lietuvos geležinkelių“ direktoriui Stasiui Dalydkai. Pastarajam buvo pavestos užduotys sumažinti „Rail Balticos“ bei įmonės sąnaudas 400 mln. litų ir tai, pasak E. Masiulio, buvo atlikta.
Buvęs ministras giria jam vadovaujant ministerijai paskirtą Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovą (TVOU) Tomą Vaišvilą už įmonės veiklos skaidrinimą ir reisų pritraukimą. E. Gentvilo teigimu, T. Vaišvilos darbo rezultatai buvo „dar įspūdingesni“ nei jo valdyto Klaipėdos uosto. Kaip pavyzdį jis mini kelerius 2011 m. mėnesius sparčiausiai iš Europos oro uostų augusį keleivių srautą.
Tačiau į valdžią atėjus socialdemokratams T. Vaišvila kartu su komercijos vadovu Simonu Bartkumi išėjo iš TVOU. Žiniasklaidai T. Vaišvila sakė postą paliekąs savo noru ir šalių – tai yra ministerijos ir jo paties – susitarimu. E. Gentvilas teigia žinantis, kad T. Vaišvila norėjo tęsti darbą TVOU. Pats T. Vaišvila šia tema bendrauti su IQ atsisakė. Jam padėjus ragelį liko nepaklausta, ar tikrai jis turėjo noro dirbti ir ar susilaikyti nuo komentarų apie pasitraukimo priežastį įpareigoja „šalių susitarimas“.
E. Masiulis sako, kad T. Vaišvilos pasitraukimo priežastis – susisiekimo viceministru paskirtas Arijandas Šliupas, 2007–2012 m. vadovavęs Kauno oro uostui, kuris nepasižymėjo gerais santykiais su Vilniaus oro uostu. Pats A. Šliupas oro uosto vadovo postą pernai vasarą paliko po to, kai pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ dalį savo reisų nukreipė į Vilnių ir apsukos Kaune krito.
E. Gentvilas iš posto išėjo laimėjęs mandatą į Seimą. Jis teigia iš socialdemokratų gavęs žinių, kad „Gentvilą ruošiasi keisti“. Pasak parlamentaro, naujasis susisiekimo ministras R. Sinkevičius gruodį pakeitė pareiginius reikalavimus Klaipėdos uosto direktoriui: 5 metai vadybos patirties transporto srityje ir technikos mokslų srities išsilavinimas. E. Gentvilui būtų trūkę pusmečio patirties ir ketverių metų studijų. Pasak jo, keista, kad daugiausia administracines funkcijas atliekančio uosto vadovui būtinas techninis išsilavinimas ir į pareigas nebetinka nei finansininkai, nei vadybininkai.
Galimybė atleisti – reikalinga
„Dabar sąlygos pritrauktos prie naujo vadovo. Blogai, kai galima šitaip lengvai manipuliuoti“, – sako E. Gentvilas.
Tačiau jis teigia, kad įmonės savininkas turi turėti laisvę atleisti vadovą. Tačiau blogai, kai vien dėl politinių motyvų. Tiesa, kartais tokie politiniai atleidimai baigiasi bylinėjimusi ir kompensacija arba grąžinimu į darbą. Teismai ir grąžinimai į darbą pastaruosius kelerius metus nuolat vyksta bendrovėje „Vilniaus vandenys“, kuri priklauso Vilniaus, Vilniaus rajono, Šalčininkų ir Švenčionių savivaldybėms.
Nors valstybės ir savivaldybės įmonės gali turėti valdybas (tai neprivaloma), šios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą neturi jokių galių skiriant ar atleidžiant įmonės vadovą. Ministerija (tai reiškia – ministras) pagal įstatymą „skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus“.
Net jei šios galios būtų perduotos valdybai, joje – tik ministerijos, kuriai pavaldi įmonė, tarnautojai ir pats įmonės vadovas. Politinio pasitikėjimo ir karjeros tarnautojai už darbą valdyboje neturi teisės gauti atlygį.
Jie buvo ministrai ir žinojo, kad jiems pavaldžių valstybės įmonių vadovai bus keičiami. Ir žino, kad vėl atėję į valdžią galės paskirti savus. Taip sovietinį penkmetį valstybės valdomame ūkyje pakeitė keturmetis.
