Vadinamasis arklienos skandalas iš Jungtinės Karalystės išplito ir į kitas Europos valstybes. Britų vyriausybė dėl to jau spėjo suversti kaltę kol kas nežinomoms kriminalinėms grupuotėms ir taip priminti didėjančią maisto produktų klastojimo problemą.
Tyrėjai, besistengiantys įminti mįslę, kaip bendrovės „Findus“ gaminiuose vietoj jautienos atsidūrė arkliena, įsuko tarptautinę medžioklę, kuri jau vyksta penkiose šalyse. Atrodo, kad ši mėsa į Jungtinę Karalystę pateko iš Liuksemburgo fabriko, priklausančio Prancūzijos tiekėjui „Comigel“. Šis arklieną gavo iš Prancūzijos gamyklos „Spanghero“, į kurią mėsa buvo atvežta iš Rumunijos.
„Comigel“ prezidentas Erickas Lehagre teigia, kad bendrovė nežinojo perkanti mėsą, kurią „Spanghero“ gavo iš užsienio. Tačiau Rumunijos maisto federacijos vadovas Sorinas Minea tvirtino, kad prancūzų importuotojai turėjo žinoti, jog perka ne jautieną. „Arkliena yra specifinio skonio, specifinės spalvos“, – S. Minea sakė Vokietijos leidiniui „Süddeutsche Zeitung“, kurį cituoja „EUobserver“ naujienų svetainė.
Suklastotų produktų rasta ir Airijoje bei Švedijoje. Šalių, kurias palies arklienos skandalas, skaičius gali dar išaugti. Mat „Comigel“ gaminiai platinami iš viso 16-oje valstybių.
Ekonominis sukčiavimas
Arkliena ją valgiusių žmonių sveikatai pakenkti neturėtų. Kai kurių šalių vartotojai šią mėsą net laiko delikatesu. Tačiau maisto produktus, pagardintus arkliena vietoj kitos mėsos, pardavinėjusios bendrovės rizikuoja savo reputacija – į pranešimus apie klastotes vartotojai reaguoja itin jautriai.
Dalis britų, tarp kurių yra ir šalies aplinkos ministras Owenas Patersonas, įtaria, kad dėl susidariusios situacijos atsakingos organizuotų nusikaltėlių grupuotės, užsiimančios maisto produktų ir gėrimų klastojimu.
Padėtį aštrina ekspertai, tvirtinantys, jog pardavinėti arklieną teigiant, kad tai – jautiena, pelninga. „Kilogramas jautienos kainuoja 4 eurus (13,8 lito), o kilogramas arklienos – ne daugiau kaip 90 euro centų (3,1 lito)“, – „Irish Times“ kalbėjo Dublino universiteto koledžo visuomenės sveikatos profesorius Patrickas Wallas. Tad tai galima vadinti ekonominiu sukčiavimu.
Klastočių mastą bent iš dalies atskleidžia kelerius metus iš eilės Interpolo ir Europolo vykdyta operacija „Opson“. Ją atliekant buvo nusitaikyta į falsikuotus ar kokybės standartų neatitinkančius maisto produktus ir gėrimus. Taip pat į organizuoto nusikalstamumo tinklus, prekiaujančius šiais dalykais.
Per operaciją 29 valstybėse, kuri vyko pernai gruodį ir truko vos savaitę, pareigūnai sulaikė daugiau nei 135 tonas galbūt žalingų produktų. Jų asortimentas gana platus – nuo kasdienės kavos, sultinio kubelių ir alyvuogių aliejaus iki prabangiųjų trumų ar ikrų.
Pareigūnai taip pat aptiko 385 litrus falsifikuotų gėrimų, tarp kurių – degtinė, vynas, apelsinų sultys ir pan. Dar 100 tonų falsifikuotų, galbūt sveikatai pavojingų produktų konfiskuota per susijusius tyrimus.
2011 m. operacijoje „Opson“ dalyvavo 10 šalių. Per savaitę trukusius patikrinimus pareigūnai sulaikė 13 tūkst. butelių kokybės standartų neatitikusio alyvuogių aliejaus, 30 tonų falsifikuoto pomidorų padažo, maždaug 77 tūkst. kilogramų sūrio klastočių, daugiau nei 12 tūkst. butelių standartų neatitinkančio vyno, 5 tonas žuvies ir jūrų gėrybių.
Interpolo teigimu, falsifikuoti ar kokybės standartų neatitinkantys maisto produktai bei gėrimai gaminami, trasportuojami ir laikomi neatsižvelgiant į nustatytas taisykles, higienos reikalavimus.
Tačiau vartotojai dėl geros pakuotės gali net neįtarti perkantys falsifikuotus produktus ir rizikuojantys sveikata. Tad nusikalstamos grupuotės susižeria milijonus pelno ir jį panaudoja kitoms nelegalioms veikloms, tokioms kaip prekyba žmonėmis ar narkotikais, finansuoti.
„BBC News Magazine“ kalbintas Europolo projektų vadovas Chrisas Vanstennkiste sakė, kad nusikaltėliams tapo itin patrauklu klastoti maisto prekes: „Rinka yra daug didesnė. Ne visi nori vartoti narkotikus, bet visi nori valgyti ir gerti.“
Kiauliena vietoj jautienos
Praėjusių metų spalį Švedijoje buvo kilęs skandalas dėl falsifikuotos jautienos. Atsakingos tarnybos tuo metu skelbė, kad jautienos nugarinę šaliai tiekusi Vengrijos įmonė suklastojo produktų partiją, kiaulieną nudažydama maistiniais dažikliais.
2011 m. Italijoje buvo nuteista gauja nusikaltėlių, prekiavusių neva organinėmis sojų pupelėmis, kurios iš tiesų buvo auginamos naudojant pesticidus.
Portalo Organic-market.info duomenimis, tuomet buvo sulaikyta iš viso 2,5 tonos suklastotų, nekokybiškų produktų. Iki tol įvairiose Europos šalyse nusikaltėliai sudarė pardavimo sandorių, kuriuose – daugiau nei 700 tūkst. tonų neva natūralių produktų, tokių kaip pupos, kviečiai, sojų pupelės ar pašarui skirti kukurūzai. Šios prekybos apyvarta siekė 220 mln. eurų.
Tiesa, realiai vartotojus pasiekusių produktų kiekis yra mažesnis. Nusikaltusios bendrovės (jų daugiau nei 10) produktais prekiavo tarpusavyje, norėdamos padaryti juos sunkiau atsekamus. Dauguma parduotų suklastotų prekių buvo importuotos iš Bulgarijos ir Rumunijos.
