Renkant popiežiaus Benedikto XVI įpėdinį gali būti atsižvelgta ir į ekonominius motyvus. Šlubuojantiems Vatikano finansams nepamaišytų papildomos įplaukos iš Afrikos šalių, kuriose katalikų gretos auga.
Du afrikiečių kardinolai – Peteris Turksonas iš Ganos ir Francis Arinze’as iš Nigerijos – įvardijami kaip realiausi Benedikto XVI įpėdiniai. Popiežiaus iš Afrikos pasirinkimas galėtų būti įvertintas kaip pragmatiškas žingsnis.
Nors Afrika yra vienas skurdžiausių regionų pasaulyje, katalikų skaičius šio žemyno šalyse, skirtingai negu Europoje, auga. Iš šio žemyno kilęs popiežius katalikų religijos populiarumą tik sustiprintų, tikėtina, kad tai prisidėtų ir prie gausesnių piniginių aukų Šventajam Sostui.
Papildomos įplaukos Vatikanui labai praverstų, nes jis, kaip ir daugelis euro zonos narių, priverstas spręsti biudžeto deficito dilemą. Kita vertus, keliolikos milijonų eurų dydžio skylei uždengti vien gausesnių tikinčiųjų aukų gali nepakakti.
Nemalonumai dėl banko
Jei apie Šventąjį Sostą kalbėtume kaip apie verslo korporaciją, jos finansus galima vadinti mažumėlę pašlijusiais – Vatikano išlaidos ne vienus metus viršija pajamas. Remiantis naujausia prieinama finansų ataskaita, 2011 m. Vatikanas iš viso gavo 243 mln. eurų pajamų ir patyrė 257 mln. eurų išlaidų, deficitas sudarė apie 14 mln. eurų.
Vatikano išlaidos daugiau kaip 15 mln. eurų viršijo pajamas ir 2007–2009 m. Tiesa, 2010 m. buvo tam tikra išimtis, kai Šventasis Sostas surinko 9,85 mln. eurų daugiau, negu išleido.
Duomenų apie pastarųjų metų Vatikano pajamas ir išlaidas dar nėra, tačiau tikėtina, kad jie nebus džiuginantys. Vienas svarbių Vatikano pajamų šaltinių – Vatikano bankas, kurio oficialus pavadinimas yra Religinių darbų institutas, susiduria su sunkumais.
Po kelerius metus trukusio tarptautinio tyrimo praėjusių metų pabaigoje buvo apribota Vatikano banko veikla, nuo šių metų sausio Vatikane nebegalima atsiskaityti banko kortelėmis. Bankui priekaištus dėl tinkamų pinigų plovimo prevencijos priemonių nebuvimo praėjusių metų viduryje pareiškė pati Europos Komisija.
Reaguodamas į tai, Šventasis Sostas praėjusių metų viduryje atleido šio banko vadovą ir nusamdė tarptautinius konsultantus, turinčius padėti įdiegti reikiamas apsaugos priemones. Nors oficialios Vatikano banko pajamos neskelbiamos, 2011 m. jis Šventojo Sosto biudžetą buvo papildęs daugiau kaip 50 mln. eurų. Bankas taip pat valdė Vatikanui priklausančias investicijas į turtą.
Pajamos iš turistų ir aukotojų
Kitas svarbus Vatikano pajamų šaltinis yra muziejai, kuriems priskiriama žymioji Siksto koplyčia. Muziejų veiklos rezultatai 2011-aisiais buvo teigiami, jų pajamos dėl didesnio turistų srauto augo 10 proc. ir sudarė 91,3 mln. eurų, o veiklos pelnas siekė apie 22 mln. eurų.
Solidžia suma Vatikano biudžetą papildė ir tikinčiųjų paaukoti pinigai, kurių bendra suma 2011 m. sudarė apie 70 mln. eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, išaugo maždaug 3 proc.
Pinigus Vatikanas išleidžia savo informacijos kanalams, tarp kurių yra Vatikano radijas, Vatikano televizija ir laikraštis „L’Osservatore Romano“, išlaikyti bei daugiau kaip 2,8 tūkst. Šventojo Sosto darbuotojų atlyginimams.
Praėjusiais metais Vatikano atstovas spaudai Federico Lombardi teigė, kad Vatikanas ketina ieškoti būdų, kaip apkarpyti biudžeto deficitą ir kokių taupymo priemonių vertėtų imtis. Tiesa, jis patikino, kad darbuotojų mažinimo klausimas nebus svarstomas.
