Pagalba. Būna, kad jūsų vaiką ištinka pykčio priepuoliai. Jis šaukia, trypia, mušasi, barasi… Užuot nuolat liepę jam liautis, geriau padėkite susidoroti su sudėtingomis emocijomis.
Dvejų trejų metų mažylis
Ant ko jis pyksta ir kaip reaguoti
Jūsų mažylis jau daug ką supranta. Tikrina, kas jam galima, o kas ne. Jis ima suvokti savo asmenybę, poreikius, tik ne visuomet geba juos išreikšti. Kadangi tokio amžiaus mažylis moka ne itin daug žodžių, jis negali visko pavadinti, tad iš bejėgiškumo ima niršti.
Nusivylimas būna išreiškiamas riksmu, verkimu, trepsėjimu. Vaikas gali imti draskytis, pešioti mamai ar kam nors kitam, kas bus šalia, už plaukų, kandžiotis, spardytis, gali trenkti. Tačiau jis nesupranta, kad tokiu savo elgesiu kelia skausmą.
Dažniausios mažylio pykčio priežastys yra nuovargis, per daug dirgiklių. Kai jūs draudžiate jam ką nors daryti arba neduodate trokštamo daikto, vaikas gali, pavyzdžiui, įšokti į balą, laiptais užlipti aukštai. Taip pat vaikas dažnai pyksta, kai jam nepavyksta ko nors padaryti, pavyzdžiui, sudėlioti iš spalvotų kaladėlių piešinuką. Kartais jis gali supykti dėl iš pažiūros visiškai nereikšmingo dalyko.
Valdykitės. Jeigu ką nors draudžiate, atsisakote ką nors duoti, darykite tai ryžtingai, bet ramiu balsu. Jūsų riksmas gali mažąjį skandalistą dar labiau supykdyti.
Jeigu jaučiate, kad esate įsitempusi, įtampa auga, išeikite į kitą kambarį, giliai ir lygiai pakvėpuokite. Juk būtent jūs turite kontroliuoti situaciją.
Būkite šalia. Kai matote, jog mažylis tuoj tuoj pratrūks, pritūpkite greta ir šnibždėkite jam į ausį meilius žodelius, kol jam palengvės. Pasakykite: „Mamytė su tavim, mama šalia“ ir panašiai. Švelniai paglostykite jam nugarytę arba paimkite ant rankų ir priglauskite prie savęs. Galite pasūpuoti ant kelių arba drauge pašokti laikydama jį glėbyje. Supimas ir jūsų švelnūs prisilietimai sumažins, o gal ir visai panaikins įtampą. Greičiausiai mažylis ims šypsotis ir net pamirš, dėl ko buvo supykęs.
Uždrauskite muštis. Dvejų trejų metų vaikutis dar nesupranta, kodėl negalima mušti kito žmogaus. Jam turi būti trumpai ir paprastai paaiškinta ir uždrausta tai daryti. Kai ketina smogti ar spirti, pagaukite ranką, prilaikykite koją. Pasakykite griežtai: „Negalima muštis, skauda. Rankytės skirtos apkabinti, o ne muštis, kojytės – vaikščioti, o ne spardytis.“
Suteikite pasirinkimo teisę. Jūs neturite nuolaidžiauti vaikui, bet versti taip pat neturite. Suteikite jam galimybę rinktis. Paklauskite: „Ar nori suvalgyti sūrelį arba jogurtą?“ Vaikas užuot pykęs susitelks priimdamas sprendimą ir bus patenkintas, kad gali pats nuspręsti.
Kas padės numalšinti pyktį
Jeigu vaikas ima supykęs kandžiotis, reikia turėti pasiruošus žalios morkos gabalėlių ir jam pasiūlyti pagraužti. Paduokite ir pasakykite: „Kai supyksi ir norėsi kandžiotis, nekandžiok žmonių, pagraužk morkų“.
Pagalvių mūšis. Supykusiam vaikui pasiūlykite pasikauti pagalvėmis arba balionais. Kai vaikas ima pykti lauke, pasivaikščiojimo metu, atsikratyti neigiamos energijos padės lipimas laiptais – aukštyn ir žemyn.
Ikimokyklinukas (4–6 metai)
Ant ko jis pyksta ir kaip reaguoti
Ikimokyklinio amžiaus vaikas tampa vis savarankiškesnis. Jis jau puikiai suvokia savo pojūčius, ima skirti ir kontroliuoti emocijas. Kadangi jau gerai kalba, emocijas gali išreikšti žodžiais. Tiesa, pyksta jis kaip ir anksčiau, tačiau jau suvokia, kokios galimos elgesio pasekmės. Pyktį išreikšti galima skirtingais būdais. Pavyzdžiui, isterijos priepuoliai, kurių metų krinta ant grindų, spardosi iki pamėlynavimo, rengia tragiškas scenas viešosiose vietose.
Dažniausiai nervinė reakcija būna susijusi su stresu dėl vaikų darželio. Vaikas gali muštis su kitais grupėje, laužyti daiktus. Darželyje gali elgtis ramiai, o nuslopintas emocijas išlieti namuose. Dažnai ikimokyklinukų pyktis būna susijęs su santykiais tarp bendraamžių.
Vaikas mėgina įsitvirtinti ir rasti savo vietą tarp bendraamžių. Prabunda jo troškimas įrodyti savo tiesą, susirasti draugų. Ikimokyklinukas labai susikremta, kai paaiškėja, jog kitiems kažkas pavyksta, o jam ne. Jis pykčiu reaguoja į draudimus ir sąmoningai bando pasiekti to, ko nori.
Būkite kantrūs. Kai apimtas isterijos vaikas krinta ant žemės, nereaguokite. Pasitraukite per keletą žingsnių ir apsimeskite, kad nieko nematote. Nors tai ir sunku, išlaukite. Kai pykčio priepuolis praeis, vaiko elgesio nekomentuokite.
Pagirkite. Kai matote, kad vaikas supyko, tačiau bando susivaldyti, pasakykite, kad juo didžiuojatės, jog jis nesmogė draugui, nors ir labai norėjo supykęs tai padaryti.
Kalbėkitės. Kai praeis pyktis, padėkite vaikui suvokti jo pojūčius. Pavyzdžiui, paprašykite jo pabaigti tokius sakinius: „Mane supykdė tai, kad…“ arba „Aš supykau todėl, kad…“ Paskaitykite vaikui pasaką, kurioje veikėjai jautė pyktį, bet sugebėjo jį įveikti.
Kas padės įveikti pyktį
Popierius ir pieštukas. Duokite vaikui popieriaus lapą ir pieštuką. Paprašykite jo nupiešti, kaip labai supyko. Kai jis baigs piešinį, pasakykite, jog matote, kad jis tikrai supykęs. Paklauskite, ar praėjo pyktis. Jei paaiškės, jog dar ne, duokite dar vieną lapą ir paprašykite dar nupiešti. Kartais prireikia kelių piešinių.
Pykčio kodeksas. Tai savotiškas susitarimas apie jums priimtinas neigiamų emocijų išraiškos formas. Susitarkite su vaiku, koks elgesys tinkamas pykčiui išreikšti, o koks visiškai neleistinas.
Pavyzdžiui, galima trepsėti, šokinėti, kumščiuoti pagalves, tačiau negalima žnaibytis, muštis, mėtyti daiktų. Susitarkite, kaip bus baudžiama nesilaikant susitarimo pavyzdžiui, bus nutraukimas žaidimas.
Smūgis pykčiui. Jei vaikas mėto daiktus, raskite kitą iškrovos būdą. Pavyzdžiui, susitarkite, jog kiekvieną kartą jam supykus bus galima teniso rakete trenkti per lovą ir išrėkti, kodėl pyksta. Šitaip ne tik jūsų atžala išleis garą, bet ir jūs sužinosite, kodėl jis supyko.
Peradresavimas. Jeigu matote, jog mažylis netrukus pratrūks pykčiu, pabandykite jį nukreipti kita linkme.
Paklauskite, ar jis pyksta, ir pasiūlykite aplenkti pyktį. Padės bėgimas aplink stalą, šokinėjimas ant vienos kojos iš kambario į kambarį. Bėgiokite ir šokinėkite drauge su vaiku. Toks žaidimas turėtų pašalinti įtampą ir padės atsikratyti pykčio.
Pradinukas (7–12 metų)
Ant ko pyksta ir kaip reaguoti
Tokio amžiaus vaikas suvokia, kodėl kis pyksta. Jis taip pat supranta, jog jo žodžiai gali kitus žeisti. Supykęs (nepriklausomai, kiek jam metų – 7 ar 12) jis gali verkti, rėkti, vartoti įžeidžiamus žodžius, ožiuotis.
Taip pat gali mėginti slopinti savo pyktį, pavyzdžiui, tylėti, užsidaryti savo kambaryje ir tik po kurio laiko pratrūkti.
Mokykliniai nusivylimai. Jūsų vaikas mokykloje ir namie turi vis daugiau pareigų. Jam nepavyksta su tuo susidoroti. Kyla bendraamžių pripažinimo poreikis. To negavęs jis patiria stresą ir atsiskiria nuo grupės.
Nevertinkite, aptarkite. Nesakykite: „Tu tinginys.“ Geriau sakykite taip: „Tu nesusitvarkei savo kambario. Turbūt yra kokia nors priežastis.“ Aptarkite tą problemą. Vaikas turi žinoti, kad visuomet gali pas jus ateiti ir pasikalbėti apie sudėtingus reikalus.
Kas padės nuslopinti pyktį
Nustatykite ribas. Nekeldami balso, ryžtingai paaiškinkite vaikui, kokio elgesio jūs netoleruosite: neleidžiate mėtyti daiktų, vartoti įžeidžiamų žodžių. Aptarkite tokio elgesio pasekmes ir laikykitės pažadų.
Sportiniai užsiėmimai keletą kartų per savaitę. Geriausiai padeda dziudo, boksas, kikboksas, mergaitėms – šokiai.
Taip pat tinka krepšinis, tenisas, plaukimas – pasirinkite tą sporto šaką, kuri labiausiai patinka vaikui.
Pykčio iškrova. Duokite skandalistui didelį popieriaus lapą. Paprašykite parašyti viską, ką jis jaučia, tais žodžiais, kurie ateina į galvą.
Paskui tegul tą lapą suglamžo ir išmeta į šiukšlinę arba prieš tai dar sutrypia. Pasak psichologų, tai vienas iš labai veiksmingų neigiamų emocijų atsikratymo būdų.
Likite ramūs. Kai vaikas pyksta, galite keletą kartų pasakyti, kad jus tai siutina, bet jūs nešauksite, stengsitės likti ramūs.
Kvėpavimas, vanduo, skaičiavimas. Gali padėti tokie metodai: keletą kartų sugniaužti ir atgniaužti kumščius, atsigerti vandens, giliai pakvėpuoti arba paskaičiuoti iki 20 ir atgal. Arba apdėkite fotelį pagalvėmis, o vaikas tegul įsibėgėjęs šoka į jį. Šį pratimą reikia atlikti keletą kartų. Pagalvėmis reikia susikauti.
Vartotinų žodžių sąrašas. Jei supykęs vaikas dažnai keikiasi, sudarykite leistinų vartoti žodžių sąrašą.
Tai turi būti tokie žodžiai, kuriuos supykęs vaikas galės išrėkti, bet jie nežeis aplinkinių, nebus vulgarūs, pavyzdžiui, šlapia višta, tundra, kerpe nelaiminga, kurmi tu kurmi.
Parengė A. Kaminskienė
