Panevėžio gyventojai jau gavo sąskaitas už šilumą. Šilumos kaina liko ta pati, tačiau įtakos sąskaitų dydžiui turėjo sunaudotos šilumos kiekis. Vidutinė oro temperatūra sausio mėnesį buvo beveik perpus žemesnė nei gruodį – nuo 4 laipsnių šalčio nukrito iki 7 laipsnių šalčio, tad ir šilumos buvo sunaudota daugiau. Prognozės, kad sąskaitos už šilumą išaugs 20 procentų, neišsipildė.
AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė priežastis, kodėl sausį temperatūrai kritus gerokai žemiau sąskaitos išliko panašios kaip ir gruodį, galėjo tik spėti.
„Galbūt žmonės dažniau reguliavo šilumos tiekimą, galbūt butuose buvo nustatyta truputėlį žemesnė temperatūra. Tokių dalykų negalime tiksliai žinoti“, – komentavo pašnekovė.
Sausio mėnesį panevėžiečiai daugiabučių namų gyventojai už vieną kvadratinį metrą mokėjo vidutiniškai 5,03 Lt. Palyginti su gruodžiu, sąskaitos išaugo 10 proc.
Mažiausias sąskaitas, kaip ir kas mėnesį, gavo renovuotų namų gyventojai – būsto kvadratinio metro šildymas jiems kainavo apie 3,30 Lt.
Šilumos tiekėjai nerenovuotus daugiabučius namus skirsto į dvi grupes. Viena iš jų – namai, kuriuose šilumos punktai yra modernizuoti. Šių gyventojai sutaupo apie 15 proc. šilumos, tad už kvadratinį metrą mokės 5,21 Lt.
Antra grupė – namai, kuriuose šilumos punktai nėra automatizuoti. Gyventojų sąskaitos didesnės – 5,52 Lt už kvadratinį metrą.
Anot D. Paulauskienės, Panevėžyje šilumos kaina mažiausia iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų, tačiau čia yra itin blogos būklės pastatų. „Yra keletas namų, kuriuose butų nedaug, tačiau kainos už šildymą didžiausios mieste. Šie namai seni, neatnaujinti“, – sakė D. Paulauskienė.
Tokiuose namuose gyvenantys panevėžiečiai vidutiniškai moka po 9 Lt už kvadratinio metro šildymą. Didžiausias sąskaitas gavo Katedros g. 5, Kranto g. 2, Ukmergės g. 22, 25, Ramygalos g. 15 gyventojai.
Marijonų gatvės 39-ajame name gyvenančiųjų kišenes sąskaitos už šilumą gerokai patuštins. Jiems teks sumokėti 9,54 Lt už kvadratinį metrą.
Živilė Raškauskaitė
