Sovietmečio palikimas – slėptuvės, esančios po daugiabučiais, gali būti privatizuotos. Teigiama, kad jos jau seniai nebeatitinka jokių reikalavimų, o Savivaldybė joms prižiūrėti neturi lėšų. Tuo labiau kad turintys slėptuves visi penki namai yra seni, ekonomiškai neefektyvūs, todėl renovuotini, o už renovaciją dalį reikalingų lėšų kaip bendrasavininkė turėtų atseikėti ir Savivaldybė.
Atsisakys seno palikimo
Tačiau skubos tvarka pateiktas siūlymas privatizavimo komisijos nariams sukėlė įtarimų, kodėl apie tai nėra informuojami panevėžiečiai ir tų namų, kuriose įrengtos slėptuvės, gyventojai.
Kaip teigė Civilinės saugos skyriaus vedėja Vilma Kartanaitė, slėptuvės yra sovietmečio palikimas. Net slėptuvės sąvoka nebevartotina. Dabar slėptuvėmis yra vadinami tam tikri pastatai, kurie esant ekstremaliai situacijai gali būti pritaikyti išgyventi trumpą laiką. Tai gali būti mokyklų sporto salės, dengti stadionai, maniežai, arenos, prisiglausti galima ir požeminėse automobilių aikštelėse ar kone kiekvieno gyvenamojo namo rūsyje.
„Slėptuvės – sovietinių laikų atgyvena ir jos jau seniai nebeatitinka dabartinių standartų. Pagal visas Europos Sąjungos direktyvas ekstremaliais atvejais galima pritaikyti bet kokias patalpas. Nebėra prasmės Savivaldybei laikyti šių patalpų, kai tam lėšų nėra skiriama“, – sakė V. Kartanaitė.
Sovietmečio palikimas – net 39 slėptuvės įvairiose miesto vietose. Tačiau atgavus nepriklausomybę įmonėse esančios slėptuvės tapo jų nuosavybe, o daugiabučiuose namuose įkurtos liko Savivaldybės žinioje.
„Slėptuvės priklauso Savivaldybei, joms prižiūrėti ilgokai nebuvo skiriama pinigų, todėl jų būklė prasta. Namų bendrijos ne kartą prašė leisti naudotis tomis patalpomis, tačiau gyventojai nėra savininkai, todėl nei tvarkyti jas, nei naudotis jomis negali“, – sakė V. Kartanaitė.
Privertė sunerimti
Daugiabučiuose namuose esančių slėptuvių privatizavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas jau artimiausiame miesto Tarybos posėdyje, tačiau toks skubinimasis svarstyti sukėlė nerimą privatizavimo komisijai. Turto privatizavimo komisijos ir
Tarybos narė Gema Umbrasienė teigė, kad svarstyti šį klausimą privatizavimo komisijoje per anksti.
„Miestas, kurio gatves reikia platinti didžiuliam būsimos AE reaktoriui vežti, turėtų ypač jautriai vertinti galimas būsimos elektrinės veiklos pasekmes ir užtikrinti žmonių saugumą nelaimės atveju. Pasakyti, kad bet kuri patalpa gali būti panaudojama gyventojų apsaugai, vadinasi, teigti, jog skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas. Tai nesolidu. Jeigu miestas pereina prie ES rekomendacijų skęstantiesiems diegimo – apie tai turi būti išsamiai pranešta miestiečiams“, – teigė G. Umbrasienė.
Jos manymu, ne tik reikia apie galimus apsisaugojimo būdus informuoti panevėžiečius, bet ir pasitarti su tų namų, kuriuose likusios slėptuvės, gyventojais. Tuo labiau kad kiekviena bendrija ras, kaip galima būtų panaudoti patalpas bendroms reikmėms.
„Tik informavus aplinkinius gyventojus apie kitas slėptuves ar įvairius apsaugos būdus ir išsiaiškinus daugiabučių namų bendrijų nuomonę dėl laisvų patalpų panaudojimo jų reikmėms, galima būtų siūlyti šias patalpas privatizuoti. Kadangi būsimiems savininkams teks tapti bendrijų nariais ir derinti savo veiklą su kaimynais, paslapčių priimant sprendimą tikrai nereikia“, – sakė G. Umbrasienė.
Reikia gyventojams
Gyventojai, kurių namų rūsiuose esančias slėptuves norima privatizuoti, taip pat sunerimo. Žmonių pyktį sukėlė tas faktas, kad daug metų jiems buvo teigiama, jog tų patalpų perleisti negalima, nors ir nebuvo naudojamos ar buvo paverstos sandėliais. Ir jeigu bus leidžiama patalpas privatizuoti ne tik namo bendrijai, gyventojai žada priešintis.
Klaipėdos gatvės 34-ojo namo pirmininkė Regina Paliakova teigė, kad jie Savivaldybei išsiuntė ne vieną raštą su prašymu leisti namo bendrijai naudotis patalpomis, tačiau buvo maitinami pažadais.
„Jau devyneri metai pirmininkauju, ne kartą prašėme Savivaldybės mums perleisti tas patalpas, tačiau būdavo aiškinama, kad jos mums nepriskirtos. Kaip gali būti nepriskirtos, jeigu seniau jos priklausė namui?“ – sakė bendrijos pirmininkė.
Jos teigimu, buvusi slėptuvė yra užrakinta ir ja naudotis niekas negali, tačiau kažkada namo vaikai čia buvo įsirengę žaidimų vietą, net stalo tenisą žaisdavo. Dabar šias patalpas būtų galima panaudoti rengti namo gyventojų susirinkimams ar panašiai veiklai.
„Kažkada šiomis patalpomis naudojosi čia įkurta parduotuvė „Ragas“, tačiau kai susikūrė mūsų namo bendrija, pradėjome reikalauti, kad jas grąžintų mums, bet nedavė naudotis niekam. Patalpos stovi tuščios, o mes neturime kur rengti namo gyventojų susirinkimų. Apklausime žmones, ką darysime su patalpomis, bet jokių triukšmadarių tikrai neįsileisime“, – kalbėjo R. Paliakova.
Namai, kuriuose įrengtos slėptuvės, yra seni, todėl juos būtina atnaujinti. Net du namai – Ramygalos g.15 ir Marijonų g. 39 – įtraukti į neefektyviausiai šilumą vartojančių pastatų sąrašą, todėl jie bus renovuojami pirmiausia. Slėptuvės – Savivaldybės turtas, todėl ir ji turėtų prisidėti prie renovacijos. Tačiau ir taip skylėtam miesto biudžetui tai gali būti didelė našta.
Klaipėdos gatvės 34-ojo namo gyventojai irgi svarsto apie renovavimą, todėl jeigu bus nuspręsta jį daryti, ir Savivaldybė turės savo dalį pridėti. Nors, kaip pripažino namo pirmininkė, tik per vargus pavyko Savivaldybės priprašyti, kad prisidėtų prie namo remonto darbų.
„Turime renovuoti namą, nes jo šildymo sistema pažeista. Jeigu slėptuvė priklausys Savivaldybei, ir ji turės prisidėti.
Tuo labiau kad jai priklauso ir vienas butas. Tik per vargus išsireikalavau, kad socialiniame bute būtų pakeisti langai, pro kuriuos jau ir pirštai pralįsdavo“, – teigė moteris.
Lina DRANSEIKAITĖ
