Mažiausiems skaitytojams skirtos knygelės – nepigios, bet paklausios.
Knygynuose vaikams skirtos literatūros iš tiesų gausu – nuo klasika tapusių brolių Grimų pasakų ir Tove’s Jansson istorijų apie Trolius Mumius iki ne taip seniai pasirodžiusių Robo Scottono pasakojimų apie katinėlį Juodį ar Sveno Nordquisto knygų apie dėdulę Petsoną ir jo katiną Findusą.
Gausi šių knygų pasiūla turėtų liudyti, kad tai leidybos sritis, kurioje galima tikėtis mažesnio ar didesnio pelno. Tai skatina savo jėgas šioje srityje išbandyti ir daugiau leidėjų, todėl konkurencija dėl vaikų ir jų tėvų dėmesio taip pat aktyvesnė.
Per metus šalies knygynuose pasirodo apie 400–600 naujų vaikams skirtų knygų. Bent dešimtadalį jų išleidžia leidykla „Nieko rimto“, kurios specializacija – būtent ši sritis. „Mums sekasi gerai, bet konkurencija didelė, yra kur tobulėti, – sakė šios leidyklos vadovas Arvydas Vereckis. – Vaikų literatūros tiražai padidėjo, padaugėjo pavadinimų. Ne tik leidžiama, bet ir reklamuojama daugiau.“
Knygos vaikams, kitaip nei skirtos suaugusiesiems, turi bent du jų pardavimą paskatinti galinčius pranašumus. Visų pirma, dėl atžalų lavinimo (ar lepinimo) tėvai linkę išleisti pinigų sumą, kurios galbūt neskirtų panašiems savo poreikiams patenkinti. Antra, knyga vaikams yra universali ir viena pigesnių dovanų mažiesiems. Perkant knygą vaikui ar paaugliui, gali užtekti 20 litų. Vis dėlto tai bene mažiausia suma, už kurią šiandien galima įsigyti iliustruotą leidinį.
A. Vereckis sutiko, kad knygos Lietuvoje gana brangios: „Artėjame prie skandinaviškų kainų, bet mūsų atlyginimai nėra skandinaviški, ar ne? Jeigu palygintume knygų vaikams kainas Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse, tai neatrodys per brangu. Bet jei palygintume pajamas, tai, man atrodo, per brangu.“ Jis svarstė, kad knygų kainos mūsų šalyje yra užkeltos. Tai esą lėmė „vienos didelės leidyklos“ antkainių politika.
Leidyklos „Metodika“ direktorė Eva Sokolovskytė tvirtino, jog teiginys, kad tėvai už savo atžalų skaitinius visuomet yra pasirengę mokėti bet kokią sumą, neteisingas ir ši sritis gali būti gana jautri kainai. Pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai auga, o su amžiumi gerokai keičiasi ir jų poreikiai, todėl įsigytos vaikiškos knygelės gali greitai tapti nebeaktualios.
Kitokie vaikai, kitokios knygos
Leidyklos „Nieko rimto“ vadovo teigimu, sunku išskirti, kurių autorių – Lietuvos ar užsienio – knygos skaitomos labiau. „Gal kitaip pasakysiu. Mes esame ES ir daugelis gyventojų viską mato Bendrijos mastu. Viską matuojame įvairiais kriterijais: atlyginimais, drabužiais, maistu. Manau, taip pat yra su knygomis. Jeigu įdomus autorius, gera knyga, ją perka“, – dėstė A. Vereckis.
Tarp vaikų autorių vykstanti konkurencinė kova esą apylygė. Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad gero lietuvių autoriaus knyga turi pranašumų, palyginti su gero užsienio autoriaus kūriniu.
Jis atkreipė dėmesį, kad dabar knygos vaikams visai kitokios, nei buvo leidžiamos prieš dešimt ar dvidešimt metų. Pokyčius lemia tai, kad šiuolaikiniai vaikai visai kitokie, kitaip auginami jie turi kitokių patirčių ir kitokių vertybių. „Dabar vaikams rodoma daugiau, jie anksčiau susipažįsta su pasauliu, anksčiau viską supranta. Dėl to seneliams turbūt kartais nejauku, nes knygelėse, jeigu įsigilintume, padaugėjo baisumų. Kai kurių leidėjų knygos šiurkštesnės, nei buvo anksčiau“, – kalbėjo A. Vereckis. Tačiau jis teigė čia nematantis nieko blogo ir knygas palygino su kitomis prekėmis: „Anksčiau buvo tik trijų rūšių duonos, o dabar yra 33 rūšių. Ir visi renkasi, ką nori.“
E. Sokolovskytė svarstė, kad vaikų knygelės turėtų atlikti ir ugdomąją misiją, pavyzdžiui, mokyti pažinti savo valstybę ir jos istoriją, ugdyti pilietiškumo jausmą. Anot jos, įdomios knygelės gali padėti siekti ir tolimesnio tikslo – ugdyti skaitančią ateities kartą, kad knyga galėtų konkuruoti su kitais laisvalaikio leidimo būdais.
