Didelė dalis Darbo kodekse (DK) įtvirtintų nuostatų trukdo ne tik verslui, bet ir darbuotojams. Todėl teisininkai ir verslininkai siūlo kuo skubiau keisti arba suburti praktikų bei teoretikų komandą ir iš naujo perrašyti šį dokumentą. Tačiau naujai išrinktų parlamentarų rankos šio darbo dar nepasiekė.
Advokatų kontoros „Sorainen“ vyresniosios teisininkės Jurgitos Venckutės teigimu, dalis dabar galiojančiame DK įteisintų nuostatų yra pernelyg didelė našta verslui, kuri Lietuvos rinką padaro nepatrauklią užsienio investuotojams.
Siūlo diferencijuoti
„Darbdaviai neturi galimybės saugoti savo interesus, kai kalba pasisuka apie brangiai mokamus darbuotojus“, – sakė J. Venckutė. Jos manymu, reikėtų kurti visiškai naują DK, kuriame galėtų būti skirtingas reglamentavimas priklausomai nuo darbuotojo einamų pareigų ar jo gaunamo atlyginimo. Taip pat galimybės pagal šį kriterijų daugelį dalykų nustatyti šalių susitarimu.
Verslui, teisininkės teigimu, kliūva DK nuostata, kad darbą palikti norintis asmuo darbdaviui apie tai turi pranešti prieš 14 darbo dienų. „Darbuotojas gali bet kada išeiti, o jį pakeisti yra problema“, – apie svarbias vadovaujamas pareigas įmonėse einančius ir nemenkus atlyginimus gaunančius asmenis kalbėjo J. Venckutė. Ji pridūrė, kad tokiems darbuotojams minėtas terminas galėtų siekti du mėnesius.
Šiai idėjai pritarė asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Jos teigimu, būtų teisinga sieti reglamentavimą su darbuotojo pareigomis ir atsakomybės lygiu.
„Kai darbuotojas padeda pareiškimą, jis išeina kone po dviejų savaičių. O darbdavys turi įspėti prieš du arba keturis mėnesius, jeigu darbuotojas turi vaikų, jaunesnių nei 14 metų. Mes irgi siūlome pratęsti terminą, prieš kurį darbuotojas turi įspėti apie savo išėjimą. Bet jeigu darbdavys sutinka, viskas gerai, tegul išeina nors ir tą pačią dieną“, – kalbėjo R. Skyrienė.
Daugiau naudos ar trukdžių?
Tačiau ekonomistui, socialinių mokslų daktarui Romui Lazutkai minėtas siūlymas pasirodė gana keistas. Skirtingas darbo santykių reglamentavimas pagal žmogaus pareigas tam tikrais atvejais esą galėtų būti naudingas, tačiau dažnai būtų papildomas trukdis darbuotojams.
„Visiems neįtiksi. Gyvenime yra įvairiausių atvejų. Net aukštesnes pareigas einantys darbuotojai gali būti pakeisti visai nesunkiai. Pavyzdžiui, jeigu padalinio vadovas turi kelis pavaduotojus, kuris nors jų iškart gali gana sklandžiai perimti jo pareigas. Bet jei kompiuterių sistemų priežiūros darbuotojas yra vienintelis toje įstaigoje ir jis išeina, tai kas jį pakeis? Aišku, reikia, kad ateitų žmogus, pasiruoštų tam darbui. Tokiais atvejais sunkiau“, – kalbėjo R. Lazutka.
Pašnekovas svarstė, kad darbdavys galėtų sugalvoti, pavyzdžiui, premijavimo sistemą, kuri padėtų darbuotojus „pririšti“ prie įmonės, padarytų taip, kad šiems būtų nenaudinga keisti darbą. Žmogus, paliekantis darbą, galėtų negauti premijos, jeigu darbdaviui iš tiesų nepalankus jo išėjimas ir sunku rasti pamainą.
„Jeigu nori, kad žmogus dirbtų, reikia stengtis sudaryti tokias sąlygas, kad jis nenorėtų išeiti. Kas iš to, jeigu įstatymu neleisi darbuotojui išeiti? Jeigu žmogus nori išeiti, bet jo neišleidžia mėnesį arba tris, jis vis tiek gali būti labai nenaudingas įmonei, kuri bando jį sulaikyti“, – apie sumažėsiančią darbuotojo motyvaciją kalbėjo R. Lazutka.
Keičia teismai
J. Venckutė stebėjosi, kad DK vis dar tyli apie darbdavio komercinių paslapčių ar intelektinės nuosavybės apsaugą. „Įmonė, mokanti daugiau, nori daugiau apsaugos sau“, – pabrėžė teisininkė.
Jos teigimu, būtų gerai panaikinti ir kai kurias su logika prasilenkiančias DK nuostatas. Viena tokių teigia, kad atostogų pinigai darbuotojui privalo būti pervesti likus trims dienoms iki jų pradžios. Tačiau įmonėms būtų kur kas patogiau pervesti atostoginius kartu su atlyginimu prieš atostogas arba po jų. Dideles pinigų sumas gaunantys darbuotojai dėl tokios tvarkos nenukentėtų.
Tiesa, šį klausimą jau yra nagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas (AT). „Septyni AT teisėjai nagrinėjo klausimą: darbuotojas paprašė atostoginius išmokėti kartu su alga, o ne likus trims dienoms iki atostogų. Teismas nusprendė, kad taip galima. Tai jeigu mes sprendžiame, ar tavo pinigus tau galima išmokėti anksčiau, o ne vėliau, tai apie ką kalba? Teismai jau sako, kad kodeksas nesvarbu, žiūrėkime, ar logikai neprieštarauja“, – anksčiau IQ yra sakęs advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ vadovaujantysis partneris Tomas Bagdanskis.
Jis siūlė arba sukurti visiškai naują DK, arba nuosekliai ištaisyti tas normas, kurios sukelia daugiausia problemų praktikoje. Vadovaujantis ne interesais, o sveiku protu ir pakeitus bent 10 DK normų, bylų teismuose galėtų sumažėti du kartus.
Sieja su darbuotojų interesais
J. Venckutės teigimu, kita keistina nuostata draudžia atleisti darbuotoją, turintį vaikų iki 3 metų. „Tarptautinėms bendrovėms sunku suprasti, kodėl tam tikra grupė darbuotojų turi išskirtinių privilegijų prieš kitus kolegas mažinant darbuotojų skaičių, kai teikiama apsauga, nesusijusi su kvalifikacija, darbo stažu ar kitais su darbo santykiais susijusiais kriterijais“, – paaiškino teisininkė.
Pasak J. Venckutės, derėtų persvarstyti nuostatas, reglamentuojančias vidutinio darbo užmokesčio priteisimą darbuotojui neteisėto atleidimo ar netinkamo atsiskaitymo atveju. R. Skyrienė taip pat siūlė peržiūrėti darbo laiko apskaitos reglamentavimą, kuris dažnai nebeatitinka nei darbdavių, nei darbuotojų poreikių.
„Darbo dienos trukmė Lietuvoje – 8 valandos. Tačiau ES rekomenduoja savaitinį darbo laiko apribojimą. Tada darbdavys galėtų būti lankstenis ir darbuotojams būtų patogiau. Būna tokių atvejų: darbuotojui gimė vaikas ir jis prašo, kad mėnesį keturias dienas per savaitę galėtų dirbti ilgiau, o penktadieniais turėti laisvadienius ir padėti sutuoktiniui. Pagal DK jis to padaryti negali arba darbdavys turi jam mokėti už viršvalandžius, nors visai nereikia, kad žmogus dirbtų viršvalandžius“, – dėstė R. Skyrienė.
J. Venckutė taip pat teigė, kad DK reformą reikėtų sieti ir su darbuotojų interesais. Mat naujas požiūris reikalingas ir jų apsaugos srityje. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, pastaraisiais metais tampa vis populiaresnis nepriklausomų specialistų darbas, sudarant komercines sutartis. Tokie žmonės dirba pagal vienkartinius užsakymus, individualios veiklos pagrindu, todėl jų veikla negali būti prilyginta darbo santykiams. Jokie šiuo metu galiojantys įstatymai nereglamentuoja šios veiklos ypatumų ir taip dirbančių žmonių teisių apsaugos.
Seimas svarstyti neskuba
Socialdemokratas, buvęs parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pernai po rinkimų teigė, kad DK rezivija turėtų būti vienas pirmųjų naujojo Seimo darbų. Tačiau komiteto vadovo poste jį pakeitusi partijos kolegė Kristina Miškinienė patikino, kad šios užduoties eilė dar neatėjo.
„Klausimų yra labai daug: užimtumas, pensijų reforma… O DK klausimas dar laukia. Surinksime medžiagą, bandysime išsiaiškinti, kokioje stadijoje esame, ir tada matysime. Iki plenarinių posėdžių ketiname kiek įmanoma daugiau susipažinti su esama situacija“, – sakė K. Miškinienė.
Ji teigė užimtumo politiką aptarusi su mokslininkais ir su Vyriausybe: „Ir, žinot, jos dalis yra patrauklių sąlygų sudarymas. Manau, reikėtų įsiklausyti ir į verslininkų pasiūlymus bei kiek įmanoma į juos atsižvelgti.“
