„Tai – laisvė, kurios mes niekada neturėjome“, – apie naują kelionių į užsienį tvarką kalba Kubos gyventojai. Nuo sausio vidurio salą palikti norintiems gyventojams nebereikia gauti specialaus leidimo, anksčiau kainavusio bemaž 400 JAV dolerių (1012 litų).
Kubos vyriausybei pakeitus kelionių į užsienį taisykles, neliko kelių biurokratinių kliuvinių, galiojusių dar tuomet, kai buvęs ilgametis šalies vadovas Fidelis Castro galėjo didžiuotis savo juoda barzda.
Daugelis kubiečių į oro uostą jau gali vykti turėdami tik pasą, lėktuvo bilietą ir vizą, jeigu jos reikalauja šalis, kurią norima aplankyti. Gyventojai, pateikdami pasui gauti reikalingus dokumentus, turi sumokėti 110 dolerių (278 litus). Pasą jie privalės atnaujinti kas dvejus metus. Tai turėtų kainuoti 20 dolerių (51 litą).
Pagal ankstesnę tvarką kubiečiai gaudavo leidimą keliauti, jeigu pareigūnams pateikdavo kvietimą iš tos šalies, į kurią norima vykti, gyventojo. Sutvarkyti kelionei reikalingus dokumentus kainavo apie 400 dolerių.
Naujos taisyklės nuo 11 iki 24 mėnesių pailgino laiką, kurį Kubos piliečiai gali praleisti užsienyje, neprarasdami teisės gyventi savo šalyje. Tai naudinga norintiems mokytis, dirbti svetur ir kartu palaikyti ryšius su sala, siųsti pinigų ten likusiems artimiesiems ar vėliau grįžti pas juos su santaupomis kišenėje.
Taip pat dingo vadinamasis grįžimo į šalį leidimas, kurio nuo 1961 m. buvo reikalaujama iš užsienyje gyvenančių ir salą aplankyti norinčių kubiečių. Šiuo leidimu jau pasinaudojo žinomas beisbolininkas José Contreras. Jis į Kubą grįžo praėjus dešimtmečiui po to, kai pabėgo į JAV ir čia žaidė Pagrindinėje beisbolo lygoje (Major Baseball League).
Pokyčiai neturėtų lemti masinės emigracijos iš Kubos. Nemažai šalių naudoja vizas, kad galėtų kontroliuoti atvykstančių kubiečių skaičių. Pavyzdžiui, JAV per metus išduoda maždaug 20 tūkst. imigracijos vizų Kubos gyventojams. Gauti turistinę vizą jiems kur kas sunkiau.
Be to, kelionės į užsienį daugeliui salos gyventojų, kurie uždirba maždaug 20 dolerių per mėnesį, yra neįkandamos. Vis dėlto dalis Kubos gyventojų gali sau leisti prabangias keliones ir į gimtąją šalį grįžta su mielu noru.
Tiesa, Havana žada ir toliau riboti galimybę keliauti dešimtims tūkstančių tautiečių, dirbančių strateginiuose sektoriuose, tokiuose kaip kariuomenė ar mokslas. Kaip ilgai tęsis ir kokia griežta bus tokia kontrolė, paaiškės tik bėgant laikui.
Išleidžia disidentus
Taip pat teigiama, kad pasus gausiantys Kubos gyventojai tik sėdėdami lėktuve galės patikėti gavę galimybę keliauti. Mat anksčiau yra buvę atvejų, kai leidimus išskristi turintiems asmenims griežtas „ne“ buvo pasakytas oro uoste.
Tačiau gali būti, kad į viską bus žiūrima kur kas lanksčiau nei praeityje. Tai liudija žinomos Kubos tinklaraštininkės, vyriausybės kritikės Yoani Sánchez pavyzdys. Anksčiau ji kelias dešimtis kartų nesėkmingai prašė Kubos vyriausybės leidimo išvykti iš šalies. Dėl to ji negalėjo ir atsiimti tarptautinių prizų, kuriuos pelnė jos tinklaraštyje „Generation Y“ publikuoti rašiniai.
Įsigaliojus naujai tvarkai, 37-erių Havanos gyventoja buvo viena pirmųjų eilėje prie imigracijos biuro ir be jokių problemų pateikė pasui gauti reikalingus dokumentus. Pasą Y. Sánchez gavo sausio pabaigoje ir ketina vykti į užsienį. „Neįtikima! Jie paskambino man į namus ir pasakė, kad mano pasas jau paruoštas, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Y. Sánchez. – Dabar liko tik įsėsti į lėktuvą.“
Kaip rašė „Reuters“, daugeliui kitų disidentų taip pat buvo pranešta, kad jie gaus pasus. Vis dėlto laimingųjų sąraše nėra kito žinomo Kubos disidento Angelo Moya pavardės. Taip nutiko esą dėl to, kad jis siejamas su dar neišnagrinėtomis teismo bylomis. A. Moya – vienas iš 75 žmonių, kurie buvo areštuoti ir įkalinti per 2003 m. įvykusį susidorojimą, dėl kurio tuometė Kubos valdžia buvo pasmerkta tarptautiniu lygiu.
