Panevėžio miesto tarybos narei Gemai Umbrasienei teks aiškintis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kodėl nenumojo ranka, kai politikai nusprendė, kad Savivaldybei neverta pasirašyti bendradarbiavimo sutarties su vienintele mieste savarankiška aukštąja mokykla Panevėžio kolegija.
Komisijai G. Umbrasienę apskundęs jauniausias Tarybos narys 22-ejų socialdemokratas Martinas Brazauskas mano, kad pasirašyti sutartį agitavusi politikė supainiojo viešuosius ir privačius interesus, mat pati dirba šioje įstaigoje – yra Suaugusiųjų švietimo ir mokymo centro vadovė.
Motyvas ignoruoti juokingas
Opozicijai priklausanti G. Umbrasienė politikų etikos sargams valdančiosios daugumos atstovo M. Brazausko buvo apskųsta dėl gruodžio viduryje Tarybos posėdyje vestos agitacijos.
„Valstietė“ nesusilaikė, kai Taryba balsų dauguma nusprendė nepasirašyti bendradarbiavimo sutarties su Panevėžio kolegija. Aukštaitijos sostinės politikai vieninteliai panoro jai užtrenkti duris. Su Panevėžio kolegija nė nesuabejojusios rankomis sukirto visos Panevėžio regiono savivaldybės – Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Panevėžio rajono, Kėdainių.
Kodėl panevėžiečiai nusprendė ignoruoti jų mieste veikiančią vienintelę savarankišką aukštąją mokyklą, turbūt net jie patys gerai nesuprato. Vienintelis Tarybos posėdyje nuskambėjęs argumentas, kodėl Savivaldybei nereikalinga bendradarbiavimo sutartis su kolegija – M. Brazausko išsakyta nuoskauda, kad švietimo įstaiga nepratęsė patalpų panaudos sutarties su jaunimo nevyriausybines organizacijas vienijančia sąjunga „Apskritasis stalas“.
Posėdyje dalyvaujantys G. Umbrasienė bei dar trys Panevėžio kolegijoje dirbantys Tarybos nariai nuo balsavimo nusišalino. Tačiau tik vienas iš jų – Kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto dekanas Kęstutis Lukoševičius – išėjo iš salės.
G. Umbrasienė, nors ir liko salėje, tačiau buvo ištraukusi balsavimo kortelę.
Susiprato, ką pridirbę
Po netikėto Tarybos narių sprendimo nepasirašyti su Kolegija sutarties G. Umbrasienė neišlaikė ir pareikalavo balsuoti iš naujo.
Tarybos nariai suvokė, ką pridirbę, ir dauguma jų jau pritarė Savivaldybės ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimui. Nors iš šios sutarties G. Umbrasienė neturi jokios asmeninės naudos, vengdama būti apkaltinta viešųjų ir privačių interesų supainiojimu, ji nusišalino Tarybai pakartotinai balsuojant.
Politikė tvirtina neturinti ką slėpti nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.
„Savivaldybės ir Kolegijos pasirašyta bendradarbiavimo sutartis yra strateginė ir neturi jokio ryšio su mano asmeniniais interesais“, – skundu stebėjosi G. Umbrasienė.
Nuoskauda nepasimiršo
Už Kolegijos gynybą etikos sargams G. Umbrasienę apskundęs M. Brazauskas įsitikinęs, kad politikė neturėjo teisės Tarybos narių agituoti pasirašyti sutartį su įstaiga, kurioje pati dirba. Be to, jis mano, kad Taryba paskubėjo sukirsti rankomis su aukštąja mokykla.
M. Brazauskas mano, kad kolegija turėtų pasiaiškinti dėl patalpų jaunimui.
„Kolegija galėjo parodyti geranoriškumą, o pasielgė neigiamai. Bet aš tik priminiau tą dalyką. Tai nėra jaunimo interesas, bet Savivaldybė į tų patalpų remontą buvo investavusi keliasdešimt tūkstančių litų. Kolegija to neįvertino ir nepratęsė panaudos sutarties“, – „Sekundei“ teigė jaunasis socialdemokratas.
Gavo skuduru per veidą
Politiniai Tarybos narių žaidimai, kuriuose bandoma manipuliuoti vienintele mieste savarankiška aukštąja mokykla, stebina jos vadovą Egidijų Žukauską. Direktorius pripažįsta, kad po pirmojo Tarybos narių sprendimo nepasirašyti sutarties pasijutęs tarsi gavęs šlapiu skuduru per veidą.
Toks politikų elgesys direktoriui nesuvokiamas. Juolab kad sutartyje nėra numatytų Savivaldybei jokių finansinių įsipareigojimų.
„Aukštoji mokykla – metropolinio miesto būtinybė. Kolegija pirmiausia tarnauja Panevėžiui, paskui – Aukštaitijos regionui“, – teigė E. Žukauskas.
Kolegijoje mokosi apie 2000 studentų, iš jų per 90 proc. Panevėžyje, šios įstaigos trečius metus veikiančioje Aukštaitijos savišvietos akademijoje nemokamai žinias gilina 500 senjorų.
„Mes, kaip aukštoji mokykla, turime dar stiprėti“, – tikslus kelia E. Žukauskas.
Pasijuto politikų žaislu
Tarybos nario M. Brazausko išsakytas argumentas, kad sutarties nederėjo skubėti pasirašyti, nes Kolegija esą atstūmė jaunimo organizacijas, įstaigos vadovą irgi stebina.
E. Žukauskas pripažįsta, kad pasibaigusi patalpų panaudos sutartis su „Apskrituoju stalu“ nebuvo pratęsta. Mat keletą metų jaunimo užimtose patalpose Kolegija įrengia laboratoriją būsimųjų kineziterapeutų praktiniams užsiėmimams.
Tačiau Kolegija jaunimo organizacijų neišmetė lauk. Pasak E. Žukausko, miesto merui, vicemerei ir Savivaldybės administracijos direktorei buvo pasiūlyta „Apskritąjį stalą“ perkelti į kitas Kolegijai priklausančias patalpas. Toks kompromisas Savivaldybei netiko, ir nevyriausybines organizacijas vienijanti sąjunga buvo įkurdinta Bendruomenių rūmuose.
Sukeltas skandalas dėl patalpų buvo netikėtas ir paties „Apskritojo stalo“ vadovui B. Bilinskui.
„Nesuprantu, kodėl posėdyje M. Brazauskas prikišo Kolegijai „Apskritąjį stalą“. Man tai atrodo kaip politinis žaidimas. Jokių sąjungos pykčių su Kolegija nebuvo, juo labiau kad mes su šia švietimo įstaiga pasirašėme bendradarbiavimo sutartį“, – tvirtino B. Bilinskas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
