Diskusijos dėl vis daugiau asmens duomenų kaupiančios „Google“ nėra lietuviško provincialumo išraiška.
Žinia, kad Lietuvoje veikia „Google“ paslauga „Street View“, praėjusią savaitę buvo sutikta su fejerverkais. Pasigirta, kad mūsų šalyje liko mažiau baltų dėmių nei amžinai mus aplenkiančioje Estijoje, nes Lietuvoje „Google“ automobiliai važinėjo daugiausia kelių iš visų Rytų Europos valstybių. Pabrėžta, kad tai nauda ne tik turizmui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai ir t. t.
Panegirikų „Google“ konkursą laimėjo Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Jis „Street View“ atsiradimą Lietuvoje prilygino kunigaikščio Gedimino laiškams, kuriuos prieš 690 metų šis išsiuntė į Vakarų Europą su kvietimu pirkliams ir amatininkams atvykti į Vilnių.
Reikia pripažinti, kad „Google Street View“ yra viena moderniausių pažinimo programų, kuri suteikia galimybę trimačiu vaizdu matyti įvairias pasaulio vietoves, susirasti reikiamą adresą, pasigrožėti „Google“ automobilių užfiksuotais vaizdeliais ar iš jų pasijuokti. Programa buvo pradėta diegti dar 2007 m. ir jau veikia 45 valstybėse.
Todėl iš dalies nenuostabu, kad Valstybinės duomenų inspekcijos bandymas apeliuojant į įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus sustabdyti „Google“ automobilių invaziją į Lietuvą buvo sutryptas kaip atsilikimo arba atsiribojimo nuo likusio pasaulio apraiška.
Kliūtys kelyje
Vis dėlto prie Šiaurės Korėjos bendražygių priskirti visas valstybes, kurios įtariai žvelgia į „Google“, būtų neteisinga. Pavyzdžiui, vengrai tik šiemet galutinai sutiko į savo šalį įsileisti „Google“ automobilius, nors pirmasis bandymas buvo dar 2009 m. Vokietijoje „Google Street View“ sukėlė audringas diskusijas dėl privatumo ir šimtai tūkstančių vietų jų savininkų prašymu buvo „sulieta“ (t. y. neįžiūrima). Be to, buvo inicijuoti privatumą saugančių įstatymų pakeitimai. Šveicarijoje, kurioje labai griežtai saugomas privatumas, tik praėjusią vasarą baigėsi teismų procesai ir su tam tikromis išlygomis „Google“ leista vystyti „Street View“ programą.
Dar 2010 m. nagrinėdamas tokio „antigugliškumo“ priežastis Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ pabrėžė, kad tai nėra Berlyno nusiteikimas vien prieš „Google Street View“. Tokias pat baimes dėl privatumo pažeidimo vokiečiai jaučia ir dėl „Facebook“, „Amazon“, „My Space“ ir panašių programų veikimo.
Viena vertus, valdžia bijo, kad surinkta informacija gali pasinaudoti teroristai ar kokie nors kiti blogo visuomenei linkintys asmenys. Kita vertus, susiduriama su dviem skirtingomis tradicijomis: Europa visada griežtai saugojo asmeninę žmogaus erdvę, o Amerika puoselėjo laisvės idealą. Amerikos kultūroje siekiama išlaisvinti klientus, Europos – apsaugoti. Be to, Europos politikai ir klientai baiminasi naujo fenomeno – jaunų korporacijų, kurių vienintelė ideologija yra jų augimas.
Ne kartą bausta
Pačių tokių bendrovių veikla ne visada būna skaidri ir priimtina visuomenei. Praėjusių metų balandį JAV federalinė komunikacijų komisija „Google“ skyrė 25 tūkst. dolerių baudą už privatumo pažeidimus diegiant „Street View“. „Google“ automobiliai, fiksuodami vaizdus per neapsaugotus belaidžio interneto tinklus, surinko ir privačios informacijos (slaptažodžių, lankytinų svetainių, bankininkystės duomenų ir kt.), bet jos neištrynė. Bendrovė teigė, kad įvyko klaida ir ji niekam kitam neperdavė šių duomenų, taip pat pati jais nesinaudojo, tačiau tai nuo baudos neišgelbėjo. Dėl šio įvykio atskirus tyrimus pradėjo atsakingos Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių tarnybos.
Praėjusių metų rugpjūtį pranešta, kad JAV federalinė prekybos komisija skyrė rekordinę 22,5 mln. dolerių baudą „Google“ už „Apple“ įrenginių vartotojų privatumo pažeidimus. Pasinaudodama interneto naršyklės „Safari“ spraga, „Google“ sekė vartotojų naršymo įpročius. Panašius kaltinimus pateikė ir „Microsoft“ dėl esą „Google“ įsiskverbimo į „Internet Explorer“.
Praėjusios savaitės pabaigoje pranešta, kad daugiau nei šimtas britų padavė ieškinius prieš „Google“ dėl neva slapto jų turimų „Apple“ išmaniųjų telefonų ir kompiuterių stebėjimo. Iš viso nuo tokio sekimo galėjo nukentėti iki 10 mln. žmonių. Kai kurie ieškovai tikina, kad jautėsi persekiojami. Jiems esą nuolat skambino bei elektroniniais laiškais atakavo reklamos agentai. Jie siūlė daiktus atsižvelgdami į tai, kuriose svetainėse žmonės buvo įpratę lankytis.
Tad diskusija dėl „Google Street View“ ir kitų programų dar toli gražu nebaigta, o teigti, kad kunigaikštis Gediminas susapnavo būtent tokį, t. y. „guglinį“ Vilnių, būtų per drąsu.
