Eksperimentinio pasirenkamojo vaikų ugdymo finansavimo modelio bandymas Panevėžio miesto savivaldybėje netrukus baigsis. 100 litų krepšelį moksleiviai galėjo išnaudoti rinkdamiesi specialiai šiam projektui sukurtas popamokinės veiklos programas. Jos buvo įvairios – nuo pilietiškumo ugdymo iki sporto bei meno užsiėmimų. Dalis programų startavo spalio mėnesį ir tęsis iki vasario pabaigos, kita dalis – lapkričio mėnesį, tad veiklą baigs kovo pabaigoje.
Susidomėjo ir vaikai, ir tėvai
Projekto koordinatorė Panevėžyje Virginija Milaševičienė teigia, kad jis sulaukė populiarumo. Projekte dalyvauja 2750 vaikų. Didžioji dalis iš jų iki šiol nelankė neformalaus ugdymo užsiėmimų.
V. Milaševičienės nuomone, labai didelį indėlį, kad programos būtų sėkmingos, įdėjo užsiėmimų vadovai.
„Jie patys kūrė reklamas, skelbimus, vaikams pasakojo apie užsiėmimą. Vadovai – entuziastai. Iš pradžių nesitikėjome, kad pavyks surinkti tiek daug mokinių. Tačiau susidomėjo ir vaikai, ir tėvai“, – tvirtino projekto koordinatorė.
Programos buvo grupuojamos pagal užsiėmimų kryptį. Elektroninėje sistemoje mokiniai galėjo pasirinkti savivaldybę, amžių bei užsiėmimų kryptį ir jiems automatiškai buvo pateikiamas užsiėmimų sąrašas, iš jo buvo galima pasirinkti tinkamiausią.
Orientuotasi, kad grupėje būtų mažiausiai 10–12 vaikų. Programoje aktyviausiai dalyvavo 10–14 metų moksleiviai. „Mažesnieji dar ne itin savarankiški, priklausomi nuo tėvelių. O paaugliai jau patys gali nuspręsti, ką nori veikti po pamokų, kokį užsiėmimą pasirinkti. Manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl tokio amžiaus dalyvių buvo daugiausia“, – teigė V. Milaševičienė.
Būrelių įvairovė
Panevėžio mieste veikia daugiau kaip 100 projekte dalyvaujančių popamokinės veiklos programų.
Vaikų ir jaunimo užimtumą, supažindinant juos su Rytų kovos menais ir kultūra, skatino karatė sporto klubas „Argus“.
Jo vadovas Remigijus Olšauskas tvirtina, kad šis projektas naudingas vaikams, nes leidžia derinti ir sportą, ir neformalųjį ugdymą
„Panašią veiklą vykdėme ir prieš projektą, tačiau programoje „Pažink sportą per neformalųjį ugdymą“ daugiau laiko skiriama bendravimui, saviraiškai, socializacijos plėtojimui. Vaikams taip kuriamas pagrindas įvairioms gyvenimo situacijoms. Galbūt kas nors iš karatė išeis į kitą užsiėmimą, kuriame šie sporto įgūdžiai bus ne itin reikalingi, bet jis gebės bendrauti, priimti sprendimus“, – apie projektą kalbėjo karatė klubo vadovas.
Neformaliojo ugdymo projektą R. Olšauskas vertina teigiamai . Jo nuomone, tokia iniciatyva itin naudinga moksleiviams. Į R. Olšausko parengtą programą norinčiųjų buvo daug daugiau nei leidžia limitas. Treneris galėjo priimti tik 20 vaikų.
Panevėžio dailės galerijoje ilgalaikė neformaliojo ugdymo programa „Grandai – jauniesiems. Fotografija ir videomenas“ buvo parengta pirmą kartą.
„Dabar yra dvi mokinių grupės. Didžioji dalis programos dalyvių – gimnazistai. Norinčiųjų buvo labai daug, tačiau kai kurie atkrito, nes neatitiko projekto reikalavimų. Manau, kad tokios programos labai reikalingos jauniems žmonėms, nes duoda daug gero, skatina tobulėti“, – kalbėjo Panevėžio dailės galerijos rinkodaros specialistė Virginija Januševičienė.
Dailės galerijoje vykdomas užsiėmimas subūrė norinčiuosius pažinti fotografijos ir vaizdo meną.
„Mūsų užsiėmimai – paskaitų tipo. Besidomintiems fotografija, videofilmų kūrimu mokiniams patyrę fotomenininkai, kino kūrėjai perteikia teorines ir praktines žinias. Vėliau jauni menininkai turės galimybę praktiškai išbandyti savo gebėjimus“, – sakė V. Januševičienė.
Sistemą reikia tobulinti
Praėjusią savaitę Ugdymo plėtotės centro atstovai ir projekto koordinatoriai panevėžiečiai atliko organizuojamų užsiėmimų patikrinimą.
„Vertinome programų gyvąją veiklą. Gana gražių dalykų pamatėme. Labai įdomi skautų veikla „Žemynos“ mokykloje. Modernaus dainavimo studija savo programą pristatė ir miestui. Labai įdomi sporto klube vykdoma karatė programa. Treneris šį užsiėmimą susieja ne tik su sportu, bet ir su sveika gyvensena. Veikla labai įvairi, ir vaikai galėjo daug ką rinktis. Šis pusmetis jaunuosius panevėžiečius gerokai praturtino įvairiausiomis veiklomis“, – aiškino projekto koordinatorė.
Anot jos, krepšelių sistema pasiteisina, tačiau ją reikėtų tobulinti ir tada įvesti visoje Lietuvoje. „Mano nuomone, būtų geriausia vaikui leisti lankyti du būrelius. Tai yra 100 litų krepšelį dalyti į dvi dalis. Taip pat galima skelbti programų konkursus, paskirti tam tikrą mokinių skaičių atskiroms neformaliojo ugdymo šakoms: muzikai, sportui, šokiams. Šis bandomasis projektas įgyvendintas gana skubotai, tad nepavyko išvengti klaidų. Tačiau tai buvo eksperimentas ir jei bus nuspręsta, kad sistema pasiteisins visoje Lietuvoje, manau, klaidos bus pašalintos“, – vylėsi V. Milaševičienė.
Projektui pasibaigus bus vertinama jo nauda, aptariami trūkumai ir sprendžiama, ar neformaliojo ugdymo krepšelių sistemą taikyti visoje šalyje.
Živilė RAŠKAUSKAITĖ
