Panevėžio rajono gyventojams dėl mažinamų greitosios brigadų iškilus pavojui nesulaukti operatyvios pagalbos, jų sveikatą ir gyvybę gelbėti pasiruošę privatininkai. Visagine ir Šilalės rajone sėkmingai dirbanti bendrovė „Ambulansas“ rajono savivaldybės prašo leisti perimti greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų teikimą iš Panevėžio rajono poliklinikos.
Alternatyva
Privati greitoji įsipareigoja nemažinti brigadų, t. y. palikti jų tris – tiek, kiek realiai dirbo pernai, nemažinti atlyginimų darbuotojams, užtikrinti kokybišką GMP paslaugų teikimą Panevėžio rajono žmonėms.
„Ambulansas“ į Panevėžio rajono GMP tarnybą pasirengęs investuoti apie 600 tūkstančių litų, atnaujinti automobilių parką, aprūpinti jį modernia medicinos įranga, kelti darbuotojų kvalifikaciją.
Privačios greitosios medicinos pagalbos vadovai savo siūlymą rajono Savivaldybės merui Povilui Žaguniui bei rajono poliklinikos direktorei Irenai Janušonienei yra pateikę žodžiu, o vakar po pietų atsiuntė oficialų raštą rajono Tarybai.
„Nesuprantama, kaip galima mažinti greitosios medicinos brigadų tokiam dideliam Panevėžio rajonui. Mūsų skaičiavimu, to daryti nėra būtinybės.
Jeigu rajono Savivaldybė sutiktų mums perduoti GMP paslaugų teikimą, esame pasiruošę įrodyti, kad galima išlaikyti tris brigadas ir užtikrinti gyventojams operatyvų kokybiškų paslaugų teikimą“, – „Sekundei“ teigė „Ambulanso“ generalinio direktoriaus pavaduotojas medicinai Leonas Kačinskas.
I. Janušonienė nemano, kad skubiosios pagalbos teikimą rajono gyventojams derėtų perduoti į privatininkų rankas. I. Janušonienė rajono valdžią tikina, kad ir mažesnėmis pajėgomis galima operatyviai ir kokybiškai teikti pagalbą staiga ir smarkiai sunegalavusiems gyventojams visą parą. Esą tai parodė sausio mėnesį vykusio eksperimento, kai buvo dirbama su 2,75 greitosios medicinos pagalbos brigados, rezultatai.
L. Kačinsko teigimu, nerealu, kad greitosios brigadų sumažinimas neigiamai neatsilieptų žmonėms. Jis neabejoja, kad ir šiuo atveju rajono gyventojams pablogės greitosios medicinos pagalbos paslaugų prieinamumas.
L. Kačinsko nuomonei pritaria ir rajono greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Ramoškienė. Ji įsitikinusi, kad tokius visiems gyvybiškai svarbius klausimus, kaip greitosios medicinos pagalbos brigadų mažinimas, turėtų spręsti ne poliklinikos administracija, o visa Panevėžio rajono taryba.
„Jeigu privati greitoji medicinos pagalba kaimo žmonėms gali garantuoti aukštesnės kokybės paslaugas, o mums, darbuotojams, – geresnes darbo sąlygas ir stabilų atlyginimą, kodėl politikams neapsvarsčius ir šios alternatyvos?“ – kalbėjo ji.
Tenkina mažiau brigadų
Panevėžio rajono gyventojai, sužinoję apie mažinamas brigadas nuo 3 iki 2,75, pašiurpo. Vadinasi, 38 tūkstančius gyventojų turinčiame rajone naktį liktų budėti tik du medikai ir du vairuotojai.
Žmonės surinko 3000 parašų, kad nebūtų mažinama budinčių ekipažų. Jie buvo įteikti rajono merui P. Žaguniui.
Rajono poliklinikos direktorė I. Janušonienė nusprendė mėnesį paeksperimentuoti ir pažiūrėti, ar įmanoma turint 2,75 greitosios medicinos pagalbos brigados gyventojams teikti operatyvią ir kokybišką pagalbą. Įstaigos vadovė vakar „Sekundei“ pareiškė, kad tokių pajėgų visiškai pakanka. Pasak I. Janušonienės, sausį į visus iškvietimus nuvykta operatyviai, ligoniams suteikta visa reikalinga pagalba.
„Prireikus mums į pagalbą ateina miesto greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Dėl centrinės dispečerinės kur kas geriau paskirstomi srautai“, – paaiškino ji.
Paklausta, kiek kartų sausio mėnesį teko prašyti miesto kolegų pagalbos, poliklinikos vadovė atsakė, kad nedaug. Vakar I. Janušonienė darbo reikalais buvo išvykusi į sostinę, tad negalėjo savo atsakymo pagrįsti konkrečiais skaičiais. Ji sakė eksperimento medžiagą pateikusi rajono Tarybos komitetams, iš jos esą matyti, kad greitosios medicinos brigadų sumažinimas neigiamai gyventojams neatsilieps.
Rajono poliklinika brigadų mažinimą motyvuoja šiais metais mažėsiančiu ligonių kasų finansavimu. Skiriamos lėšos priklauso nuo aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičiaus. Pagal jį nustatoma, kiek reikia greitosios brigadų.
2013-iesiems Ligonių kasos finansavimas bus paskirstomas pagal rajono gyventojų skaičių 2011-ųjų pabaigoje. Statistikos departamento duomenimis, prieš metus rajone gyveno 38 423 žmonės.
Tai yra maždaug 3000 mažiau nei 2010 m. Kadangi gyventojų mažiau, rajono greitosios biudžetas turėtų sumažėti 123 tūkstančiais litų.
Pagal galiojančius normatyvus viena greitosios brigada turi aptarnauti 16 tūkstančių rajono gyventojų, į 80 proc. iškvietimų kaimo vietovėje privalo atvykti ne vėliau nei per 25 minutes.
I. Janušonienės teigimu, pernai buvo 3,17 brigados, šiemet pagal finansavimą priklauso 2,4, tačiau nuspręsta palikti kiek daugiau.
Direktorė patikino, kad sprendimą sumažinti brigadų priėmė ne viena. Pasak jos, susiklosčiusią situaciją išanalizuoti buvo sudaryta darbo grupė.
Profsąjungą stebina išvados
R. Ramoškienė, susipažinusi su I. Janušonienės pateikta sausio mėnesį vykusio eksperimento medžiaga, trauko pečiais. Medikei sunku patikėti, kad mažesnėmis pajėgomis rajono greitajai pavyksta aptarnauti rajono gyventojus geriau nei pernai turint didesnes.
„Arba aš ko nors nesuprantu direktorės ataskaitoje, arba jos pateikti skaičiai rajono Savivaldybės politikams neatspindi realybės“, – teigė ji.
R. Ramoškienei į akis krito, kad pernai 3 greitosios brigados ne vėliau kaip per 25 minutes atvykdavo į 83,7 proc. visų iškvietimų, o šiemet sausį, kai jų liko 2,75, per tiek laiko atvyksta į 93 proc. iškvietimų dieną. Šie rodikliai dabar geresni ir naktį. Pernai didesnėmis pajėgomis rajono greitoji sugebėdavo ne vėliau kaip per 25 minutes prisistatyti į 88 proc. visų iškvietimų, o šiemet – į 93 proc.
Profesinės sąjungos vadovė mano, kad apskritai pagal vieno mėnesio rezultatus negalima prognozuoti visų metų.
„Pavyzdžiui, pernai mums teko prašyti pagalbos miesto greitosios vos kelis kartus, o liepą – net 25 kartus, nes patys nebesuspėjome. Kita vertus, jeigu miesto greitoji savo ekipažą nukreipia į rajoną, yra rizika, kad gyventojai operatyviai nesulauks greitosios miesto teritorijoje“, – kalbėjo ji.
Profesinės sąjungos vadovę stebina, kad rajono poliklinikos administracija oficialiai deklaruoja pernai dirbus 3,17 brigados, tačiau, jos teigimu, realiai plušo tik 3 brigados.
R. Ramoškienė nesupranta, kodėl klausimas dėl brigadų mažinimo Panevėžio rajone neįtrauktas į rytoj posėdžiausiančios rajono Tarybos darbotvarkę.
„Nejaugi merui nieko nereiškia 3000 gyventojų parašai?“ – retoriškai klausė medikė.
P. Žagunis mano, kad kol kas pakanka, jog I. Janušoniene pateikė informaciją Tarybos nariams. „Jeigu bus būtinybė, šį klausimą svarstysime Taryboje“, – sakė meras.
Perimti galėtų po trijų mėnesių
„Ambulanso“ generalinio direktoriaus pavaduotojas medicinai L. Kačinskas tvirtino, kad jie turi visas galimybes, norą ir patirtį teikti greitosios medicinos paslaugas Panevėžio rajono gyventojams.
Beveik 15 metų veikianti bendrovė turi licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai ir greitosios medicinos paslaugoms.
Privati greitoji atitinka visus bendruosius greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus ir vienintelė iš šalies greitųjų turi nepriklausomų ekspertų suteiktą paslaugų kokybę patvirtinantį sertifikatą (LST EM ISO 9001:2001).
Įstaigoje ne kartą buvo atlikti planiniai Valstybinės ligonių kasos, Valstybinės medicinos audito ir kitų sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančių tarnybų patikrinimai, jokių priekaištų nesulaukta.
„Tam, kad galėtume pradėti investuoti į Panevėžio rajono GMP, būtinas rajono Savivaldybės leidimas. Jį gavę paslaugas gyventojams galėtume pradėti teikti jau po trijų mėnesių“ – pabrėžė L. Kačinskas.
Panevėžio rajono meras sakė kol kas nesusipažinęs su oficialiu „Ambulanso“ pasiūlymu, todėl negalįs komentuoti. Jo nuomone, Panevėžio rajonas gali apsieiti ir be privačios greitosios medicinos pagalbos paslaugų. Merui pritaria ir Panevėžio rajono poliklinikos direktorė I. Janušonienė.
Indrė Daugėlaitė
