Iš Sartų lenktynių su vienu medaliu sugrįžę Panevėžio krašto vadeliotojai tikina, kad didžiosiose metų žirgų lenktynėse pralaimėtojų nebūna – užtenka kartą pralėkti distanciją, kad įgytum priklausomybę.
Medalių pagailėjo
Žirginio sporto aistruolis, profesionalus vadeliotojas, sporto klubo „Gongas“ vadovas Algimantas Pamarnackas į Dusetas šįmet vežėsi keturis eikliausius savo augintinius: dar nė karto iš Dusetų be medalio negrįžusį 10-metį Portą, ne vieną taurę iškovojusius 6-erių metų Čipą Vilį ir Chivą bei pirmą kartą svarbiausiose žirgų lenktynėse dalyvavusį 2 metų Ginesą.
A. Pamarnacko augintiniams šįmet Sartų ledas nebuvo palankus. Bene pirmą kartą per tris dešimtmečius žirgininkas iš lenktynių išsivežė tik vieną medalį. A. Pamarnacko sūnaus Liutauro vadeliojama Chiva, per 2 min. 7,714 sek. įveikusi mylią, 2009 m. atvestų žirgų kategorijoje atbėgo trečia.
Gaudė nulėkusias pasagas
A. Pamarnackas pripažįsta daug tikėjęsis iš pernai dėl ligos varžybas praleidusio Amerikos ristūno Porto, lig šiol Sartuose skynusio pergales vieną po kitos.
Tituluočiausią savo žirgą A. Pamarnackas sėdosi vadelioti pats, tačiau nuo starto linijos nulėkęs vos 100 metrų pastebėjo, kad Portas keistai griuvinėja. Vienam rimčiausių varžybų dalyvių teko iš trasos trauktis dėl nulėkusios pasagos.
Pasak A. Pamarnacko, jau kelinti metai Portą žiemą dėl suskilinėjusios odos kamuoja kojų skausmai. Kad žirgui būtų patogiau bėgti, vadeliotojas jam įtaisė paminkštinimą – tarp kanopos ir pasagos paklojo skiautę odos. Žirgininkas svarsto, kad, matyt, dėl to ir atsipalaidavo pasagą laikančios vinys.
Prie Porto nesėkmės, A. Pamarnacko nuomone, prisidėjo ir šįmet žirgams per kietas Sartų hipodromo ledas. Anot jo, pasagos į šalis lakstė ne vienam ristūnui.
Žirgų sportinė karjera trunka 5–7 metus, todėl Portui veikiausiai jau atėjo laikas užleisti vietą jaunesniems. Šis žirgas lenktynių trasoje ilgai buvo neįveikiamas. Retai kada pralaimėdavusį ristūną ūkininkas nusipirko iš žinomo Ukmergės rajono vadeliotojo Kazio Trotos.
„Paskui su Portu kibom jam pačiam į apykaklę. K. Trota net gailėjosi pardavęs tokį gerą žirgą“, – augintiniu didžiuojasi A. Pamarnackas.
Lenktynės – brangus malonumas
Šįmet medalį iškovojusi Chiva užauginta paties A. Pamarnacko, jo ūkyje atvestas ir Čipas Vilis. Jam iki prizinės vietos trūko labai nedaug. Visą distanciją bėgęs antras tik prieš pat finišo liniją nusileido konkurentams ir liko ketvirtas.
„Į Sartus suvažiavo stiprūs žirgininkai. Jie gyvena varžybomis, treniruojasi geruose hipodromuose, ne taip, kaip mano žirgai ant žvyrkelio, be to, man reikia ne tik jais, bet dar ir ūkiu pasirūpinti. Sunku mums su jais varžytis“, – sako A. Pamarnackas.
Svarbiausioms ir prestižiškiausioms Lietuvoje žirgų lenktynėms ūkininkas augintinius pradeda ruošti likus keturiems mėnesiams. Per dieną ristūnams tenka nubėgti po 10–12 kilometrų. Pasiruošimas varžyboms reikalauja ne tik laiko, bet ir nemažai išlaidų. Vien lenktynių įranga, netgi ne pati geriausia, kainuoja apie 5000 litų. Nepigūs ir žirgams reikalingi vitaminai, mineralai. Kad ristūnams užtektų energijos, šeimininkas juos palepina net saldumynais – morkomis ir cukrumi. Tačiau prieš lenktynes atsidūręs tarp konkurentų sunerimęs žirgas atsisako ir mėgstamiausio pašaro. A. Pamarnackas įprato į Dusetas vežtis net vandenį savo lenktynininkams pagirdyti, mat šie seniai išbrokavo Zarasų krašto vandenį.
Pradžia nebuvo sėkminga
Anot A. Pamarnacko, kiekvienas žirgas pasižymi savitu charakteriu. Savame ūkyje ramūs augintiniai nuvažiavę į varžybas šeimininkui prikrečia nemaža eibių.
„Vienais metais Ukmergėje net po krūmus ant pilvo čiaužiau nepaleisdamas vadelių, kad žirgas nepabėgtų. Net gražu buvo žiūrėti“, – juokiasi prisiminęs ūkininkas.
Nepaisyti pavojų verčiančia žirgų lenktynių aistra A. Pamarnackas pasakoja užsikrėtęs visai atsitiktinai. Vyriausiuoju agronomu kolūkyje dirbęs vyras kartą su vietos valdžia sėdo į „Volgą“ ir nudūmė Sartų lenktynių pažiūrėti.
„Paskui gerai nugėrėm ir nusipirkom tris žirgus, o toks vidutinis tada kainavo 5000 rublių. Ir nieko su jais nelaimėjom“, – nesėkmingą pradžią pamena ūkininkas.
O tada į jo rankas pakliuvo ristūnas iš Talino ir nuo 1984-ųjų A. Pamarnackas dar nė karto iš Sartų nebuvo grįžęs be apdovanojimų.
Ir nors spinta jau pilna diplomų ir taurių, ūkininkas kiekvieną žiemą, net ir kamuojamas gripo, traukia prie Sartų ežero.
Šansus laimėti padidina rėmėjai
Apie 15 tūkst. žiūrovų sutraukusiose tarptautinėse lenktynėse ūkininkas iš Raguvos Alvydas Banėnas dalyvavo su trimis žirgais. Vienas jų iš Lietuvoje paruoštų žirgų atbėgo pirmas, tačiau bendroje įskaitoje liko penktas.
Tik antrus metus Sartų hipodrome besivaržantis A. Banėnas net ir nepelnęs medalio tvirtina nenusivylęs augintiniais.
„Kitais metais žinosiu, kaip geriau žirgus paruošti. Vešiuosi gal mažiau, bet geriau parengtų“, – mano A. Banėnas.
Po įveiktos distancijos, net jei žirgas ir liko be medalio, A. Banėnas tvirtina visada padėkojantis augintiniui.
„Žirgą paglostau ir pabučiuoju. Būtinai“, – pripažįsta ūkininkas.
Šeštadienį Dusetose dėl taurių lenktyniavo 73 ristūnai, išauginti trijose Baltijos šalyse, taip pat Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Juos vadelioti patikėta geriausiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkams.
„Įdomu buvo sudalyvauti, bet prizus susišlavė užsieniečiai. Mes iš savų kišenių šeriame ir treniruojame, tai nepigiai kainuoja, todėl dažniausiai ir laimi turintys rėmėjų“, – mano
A. Banėnas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
