Klastingo gripo aukų daugėja. Nuo jo sukeltų komplikacijų Respublikinės Panevėžio ligoninės Intesyviosios terapijos skyriuje šį savaitgalį mirė net dvi panevėžietės. Šeštadienį ryte virusas įveikė pusamžę moterį, vakar po pietų užgeso per 30 perkopusios panevėžietės gyvybė.
Kova dėl gyvybių buvo bevaisė
Abi moterys ligoninėje buvo gydomos maždaug porą savaičių.
Jaunesnioji pacientė pas medikus atsidūrė ligai dar neįsisenėjus, tačiau kita sunkia liga sirgusios moters būklė tik blogėjo. Jau kurį laiką jos gyvybę palaikė tik medicininė aparatūra.
50-etė panevėžietė į Infekcinių ligų suaugusiųjų skyrių buvo paguldyta jau sunkios būklės. Ligonė karščiavo, ją vargino stiprus kosulys. Prieš tai moteris kurį laiką gydėsi namuose.
Pablogėjus sveikatai panevėžietė perkelta į ligoninės Intensyviosios terapijos skyrių. Ligonei buvo prijungta kvėpavimą palaikanti aparatūra. Jai diagnozuotas plaučių, inkstų, kepenų nepakankamumas. A tipo gripo virusu panevėžietė užsikrėsti galėjo nuo prieš tai sirgusio vyro. Jis ligą įveikė ir sergančią moterį lankydavo ligoninėje. Namuose dar bandžiusi gydytis moteris, matyt, tikėjosi, kad ir jos organizmas susidoros su klastingu virusu.
Panevėžio ligoninės Intensyviosios terapijos skyriuje šiuo metu dėl gripo sukeltų komplikacijų gydomos dar dvi ligonės. Jų būklė sunki, prijungta kvėpavimą palaikanti įranga.
Delsti pavojinga
Mirus dviem panevėžietėms šiais metais gripas nusinešė jau keturias gyvybes. Sausį Kaune mirė 12-metė, o Utenos ligoninės medikams nepavyko išgelbėti 56-erių moters gyvybės.
Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėjo Eugenijaus Preidžio teigimu, pajutus pirmuosius ligos požymius – karščiavimą, šaltkrėtį, silpnumą, galvos, raumenų skausmus, prasidėjus kosuliui būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Bandyti gydytis savarankiškai rizikinga, nes jau per pirmąsias keturias dienas gripo virusas gali sukelti rimtas ir gyvybei pavojingas komplikacijas. Ypač jos pavojingos sergantiesiems lėtinėmis ligomis, turintiesiems antsvorio.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis suserga apie 400 tūkst. gyventojų. 2010–2011 m. sezono metu nuo gripo viruso sukeltų komplikacijų mirė 21 žmogus, 2009–2010 m. – 23. Daugiausia mirusiųjų buvo 70–79 ir 60–69 metų amžiaus grupėse.
Česnakas prieš gripą bejėgis
Nors kasmet artėjant gripo sezonui medikai perspėja, kad vienintelė patikima priemonė nuo gripo yra skiepai, tačiau Lietuvoje skiepijimosi nuo šio virusio vidurkis yra vienas žemiausių Europoje. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse pasiskiepijusių žmonių būna 70–75 proc., Lietuvoje tokių yra vos apie 7 proc.
Skiepytis galima ir epidemijai įsibėgėjus, tačiau, pasak E. Preidžio, pasiskiepijus nuo gripo imunitetas įgyjamas per dvi savaites. Gydytojo teigimu, ligoninėje susirgusiųjų gripu srautas pamažu slūgsta. Daugiausia tokių ligonių Panevėžio medikai sulaukė prieš savaitę.
„Reikia grūdintis, stiprinti imunitetą, gerai maitintis. Siaučiant gripui negali būti jokių dietų“, patarė E. Preidis.
Anot jo, neteisinga manyti, kad nuo žiemą siaučiančių virusų gali apsaugoti tradicinė liaudies priemonė česnakas. Nors jis pasižymi labai stipriu antibakteriniu poveikiu, tačiau bejėgis prieš gripą. Mediką stebina, kad net epidemijai pasiekus piką neretas numoja ranka į ligoninėje paskelbtą karantiną.
„Prie ligoninės durų policininko nepastatysime. Lankytojai patys turi suprasti, kad karantinas skelbiamas jų pačių labui. Ligoniai ir taip jau serga, taip bandome apsaugoti, kad neužsikrėstų lankytojai“, – teigė E. Preidis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
